Oponentai iš socialdemokratų sumanymo šaiposi ir siūlo pirmiausia panaudoti jau turimus duomenis apie gyventojų turtą bei pajamas ir tik tada į eiles statyti senjorus bei 18 metų sulaukusius jaunuolius.
Nuskriaustųjų iniciatyva
Sakoma, kad kartais gerais sumanymais grindžiamas kelias į pragarą. Ar šis posakis pasitvirtins šį kartą? Seimas nusiteikė nuo 2018-ųjų pradžios įteisinti visuotinį turto deklaravimą, jeigu šiai idėjai nesipriešins Vyriausybė. Patikimi šaltiniai teigia, kad Vyriausybė neskubės priešintis, juo labiau kad visos strėlės dėl galimų problemų smigtų ne į Vyriausybę, bet į Seimą. Kita vertus, labai tikėtina, kad Vyriausybė šiek tiek uždels, taip Seimui tarsi duodama ženklą – jeigu nesutaršysite mūsų parengto kitų metų nacionalinio biudžeto projekto, tada gal mes tuo pačiu atsilyginsime.
Įdomu, kad šį projektą pasiūlę Andrius Palionis ir Artūras Skardžius jau nukentėjo dėl kitų priežasčių. Abu buvo priversti pasitraukti iš Socialdemokratų partijos, o A.Skardžius dėl žurnalistų tyrimų net pateko į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos akiratį. Taigi bent jau vieną iš idėjos autorių lydi įtarimai, kurių niekaip nesuderinsi su deklaruojamu siekiu užtikrinti valdžios skaidrumą.
Pagrindinis tikslas
Idėja paprasta: sulaukei 18 metų ir, būk mielas, deklaruok visą savo turtą. Ne tik kiek turi banko sąskaitoje, bet ir kiek turi grynųjų. O gal paveldėjai senelių kauptą aukso puodą? Tačiau deklaruoti reikės ir senjorams – nuo pinigų, akcijų, skolų ir paskolų iki nebaigtų statybų bei meno kūrinių ir brangenybių. Visuomenę vis dar pasiekia nutikimai, kai vadinamieji telefoniniai sukčiai iš senjorų išvilioja dešimtis tūkstančių eurų. Visuotinį turto deklaravimą siūlantys Seimo nariai tikina nesieksiantys suskaičiuoti senjorų turtų, esą pagrindinis jų tikslas – pažaboti korupciją. Jeigu iš tikrųjų toks tikslas, tai labiau reikėtų kontroliuoti ne senjorų, o valdininkų bei politikų pajamas.
„Be visuotinio turto deklaravimo neįmanoma kovoti su šešėline ekonomika. Juk jeigu tikrinsime tik kai kuriuos piliečius, tai nelegalias pajamas jie paslėps pas piliečius, kuriems deklaruoti turto nereikia. Pavyzdžiui, svarbu pastatyti barjerus, kad 18 metų sulaukę jaunuoliai negalėtų nežinia iš kur gautais pinigais pirkti brangaus nekilnojamojo turto“, – bandė gintis A.Skardžius.
Ar tai dažni atvejai? Be to, juk tokie nekilnojamojo turto savininkai turėtų jau dabar patekti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratį? Ir patenka. Todėl VMI irgi kritikuoja Seimo narių pasiūlymą visuotinį turto deklaravimą įvesti jau nuo 2018-ųjų pradžios. Ar kontroliuojančios institucijos tokiems netikėtumams per kelis mėnesius suspėtų pasiruošti?
Ar užteks jėgų?
Regis, parlamentarų sumanymui turėtų pritarti su šešėlinės ekonomikos apraiškomis kovojančios „Transparency International“ organizacijos atstovai. Tačiau šį kartą jie tik gūžčioja pečiais ir sako, kad parlamentarų tikslas yra geras, tačiau pasirinktos priemonės kelia daug abejonių.
„Koks projekto pagrįstumas? Atlikusi tyrimą Valstybės kontrolė pateikė išvadą, kad net šiuo metu teikiamos turto deklaracijos ne visada atspindi realias pajamas. Be to, dėl pajėgumų trūkumo net dabar tikrinamos ne visos deklaracijos, o tik tikslinės“ – sakė „Transparency International“ projektų vadovė Rugilė Trumpytė.
Priminsime, kad šiuo metu turtą kasmet privalo deklaruoti apie 100 tūkst. šalies piliečių, arba tik kas 10–12 šalies pilietis. Pagal Seimo projektą kasmet nuo 2018-ųjų turtą turėtų deklaruoti apie 2,3 mln. gyventojų. Ar sugebėtume deklaracijas ne tik surinkti, bet ir patikrinti, atlikti analizę?
A.Skardžius į šį klausimą negalėjo atsakyti: „Kreipėmės į Vyriausybę ir ji atsakys, ar mes pajėgūs, ar nepajėgūs. Bet mes negalime tuo pasiteisinti. Manau, kad tiek pajėgumų turime. Informacinės technologijos viską gali.“
Beje, parlamentaras prasitarė ir apie tolesnius planus – ne tik apie turto bei pajamų, bet ir apie išlaidų deklaravimą. Taigi, dėmesio – Džordžo Orvelo romane „1984-ieji“ aprašytas didysis brolis jus vėl nori stebėti. Kita vertus, kodėl išlaidas reikėtų deklaruoti, juk jau yra nustatytos ribos, kurias viršijęs pirkėjas automatiškai patenka į VMI akiratį. Bet ar VMI turės laiko analizuoti visus tokius atvejus?
Nuomonių kaleidoskopas
Vidsuotinio turto deklaravimo pasiūlymui pritarė 58, susilaikė 21 ir prieš balsavo 8 Seimo nariai. Tarp nepritariusiųjų projektui buvo parlamentarė Aušra Maldeikienė.
„Visus duomenis apie mūsų turimą turtą kontroliuojančios institucijos jau turi. Taigi tereikia noro. Todėl nesuprantu, kodėl turėtume leisti milijonus eurų turto deklaravimui administruoti. Tik todėl, kad visus duomenis turėtume vienoje vietoje?“ – stebėjosi A.Maldeikienė.
Parlamentarė pastebėjo, kad valstybės institucijoms trūksta išmanančių duomenų analitikų, kurie galėtų atlikti tyrimus, o tokių pasamdyti Vyriausybė nepajėgia, nes jie brangiai kainuoja.
„Sukaupusi labai daug duomenų apie savo piliečių turtą ir pajamas, valdžia nežino, ką su tais duomenimis daryti. Manau, kad ir dėl parlamentarų neišmanymo atsiranda idėjų įvesti visuotinį turto deklaravimą, kuris šiuo atveju absoliučiai nieko neišspręstų“, – taikliai rėžė A.Maldeikienė.
Kolegei pritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas Stasys Jakeliūnas. Jis pirmiausia patarė susitarti dėl mokesčių sistemos pakeitimo ir tik tada galvoti apie visuotinį turto deklaravimą. Seimo BFK pirmininko užuomina taikli. Jeigu viso nekilnojamojo turto neketiname apmokestinti, tai kodėl jį turėtume deklaruoti? O gal tikimasi apie tokius sprendimus visuomenei pranešti paskutinę minutę, kaip apie įvykusį faktą?
Sąmokslo teorija
Nenorėjęs pasigarsinti vienas finansų analitikas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad A.Palionio ir A.Skardžiaus idėja tėra bandymas užgožti prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimų projektą. Priminsime, kad šalies vadovė siūlė praplėsti žmonių, kuriems būtų privalu deklaruoti turtą ir pajamas, ratą. Jos teigimu, į deklarantų sąrašą reikėtų įtraukti akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojus ir jų šeimas. Taip pat norima, kad deklaracijas teiktų savivaldybių įmonių vadovai, jų šeimų nariai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kandidatai į valstybės politikus ir Europos Parlamento narius.
„Prezidentė siekia suvaržyti asmenis, kurie teoriškai gali daryti įtaką šešėlinei ekonomikai. Tuo metu pagal Seimo narių projektą ketinama ant vieno kurpalio mauti visus šalies piliečius, sukelti chaosą ir sudaryti palankias sąlygas nuo kontrolierių akių pasislėpti neteisėtai praturtėjusiems valdininkams bei politikams. Visuotinis turto deklaravimas būtų galimas ateityje“, – aiškino finansų analitikas.
Atskaitos taškas
Siūlydami nustatyti visuotinį turto deklaravimą, Seimo nariai turėjo žinoti, kad atskaitos taškas jau yra: pagal 2003-iųjų Vienkartinio turto deklaravimo įstatymą Lietuvos gyventojai privalėjo deklaruoti savo turimas lėšas, paskolas, indėlius užsienyje, brangenybes ir meno kūrinius. VMI atstovai „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad būta atvejų, kai piliečiai nurodė namuose saugantys įtartinai daug pinigų. Kodėl žmonės nurodė didesnes sumas?
Taip elgdamiesi jie siekė pasilikti rezervą ateičiai, pavyzdžiui, jeigu gautų nelegalių lėšų – tokiu atveju jie galėtų šiuos pinigus legalizuoti. Patikrinusi dalį deklaracijų, VMI net kviesdavosi tokius piliečius pokalbio. Po jo deklaracijos dažniausiai būdavo pataisomos. Nesukalbami piliečiai turėjo VMI atstovams parodyti saugomus deklaruotus pinigus. Jeigu to negalėdavo padaryti, sumokėdavo baudas, ir deklaracijos būdavo pataisomos. Manoma, kad tokių atvejų būtų ir dabar.
Kitas svarbus niuansas – finansiškai neraštingiausi piliečiai užgultų VMI. Štai 2017-aisiais deklaruojant pajamas už 2016 m., pasibaigus pajamų deklaravimo terminui, deklaracijų dar buvo nepateikę 153 tūkst. gyventojų. Dalis gyventojų nežino, kad jie privalo deklaruoti pajamas, pamiršta ar nežino, kaip tai padaryti.
Galima tik numanyti, koks kiltų chaosas, jei deklaruoti turtą turėtų apskritai neturintys finansinių žinių piliečiai. O juk priėmus siūlomus pakeitimus turto nedeklaravusiems arba tai neteisingai atlikusiems asmenims grėstų administracinė, o gal net baudžiamoji atsakomybė. Kita vertus, absoliuti dauguma senjorų, per visą savo gyvenimą sukaupusių grynųjų pinigų senatvei, su šešėline ekonomika mažai susiję. Didesnė dalis senjorų ir jaunuolių didžiąją dalį savo pajamų skiria maistui ir drabužiams įsigyti. Vien dėl šios priežasties jie ir dabar nedeklaruotų sukauptų pinigų.
