Mažametį neįgalų sūnų auginanti pora į Panevėžį grįžo po kelerių metų, praleistų užsienyje: „Ten buvo šilčiau tikrai žiemom, norėtųsi gimtinėj gyvent, kad viskas būtų tvarkinga, savi kraštai.“
Tačiau vasaros pradžioje į Lietuvą grįžusią porą užgriuvo rūpesčių lavina dėl neįgalaus sūnaus. Sunkią negalią turintį vaiką auginanti šeima suskubo tvarkytis dokumentus dėl neįgalumo nustatymo. Iššūkis buvo net patekti pas gydytojus.
„Ar mes dabar paprasti žmonės kalti, kad visur yra kosminės eilės, kad reikia visur laukti ir negali paskubinti visų reikalų“, – sako mama Silvija.
Pagaliau susirinkusi visus būtinus medicininius įrašus, spalio mėnesį šeima kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą Panevėžyje.
„Neįgalumo centre buvo pasakyta, kad rašykite nuo tos datos, kada prisideklaravot, nes vaikui neįgalumas priklauso nuo gimimo. Tai mes taip ir padarėm“, – pasakoja Sivlija.
Tačiau neseniai šeima sužinojo, kad išmokos nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje dienos negaus.
„Jie pasakė taip, tiesiog, kad mes matėm, kad buvo išdeklaruotas išvykimas iš Lietuvos į užsienį ir kadangi dabar naujai prisideklaravot, tai mums priklauso tik tada, kada buvo paduotas prašymas, bet pačiam neįgalumo centre pasakė rašykit tą datą, nuo kada esat deklaruota Lietuvoj“, – aiškina Silvija.
„Vienintelis klausimas, kodėl žadėjo, jeigu jie dirba tą darbą, turėtų žinoti, būtų nesakę, teisingai, jūs nepildykit atbuline data, mes negalėsim, mes galėsim nuo tada, kada bus nustatyta, bet jie patys taip pasakė“, – sako tėtis Arminas.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio skyriaus vedėja tvirtina, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai.
„Tiesiog žadėjo pažiūrėti, mes visada pasižiūrėsim, individualiai kiekvieną atvejį pasižiūrim. Mes suprantam, kad tas vaikutis neįgalus, tačiau jo tiesiog nebuvo Lietuvoje. Bet jie ir sako, kad nuo tos dienos, kai jau grįžo ir prisideklaravo, nuo tos jie prašo. Mes suprantam, mes neturim tokio teisinio pagrindo. Pas mus yra teisiškai įrašyta, nuo dokumentų gavimo skyriuje dienos ir viskas“, – tikina Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja Auksė Kriaučiūnienė.
Sunkią negalią turintį sūnų auginanti šeima stebisi tokiu tarnybos požiūriu.
„Mes neprašom to, kas mums nepriklauso, kas vaikui nepriklauso. Pirmoj vietoj turėtų būt tokie vaikai, ypač tokiom įstaigom. Mes laukėm, taip planavomės, kad vaiką va po švenčių galėtume registruoti operacijoms, nes Achilus reikia operuoti, vaikas nevaikštantis, bet realiai nieko negalim planuotis, nes realiai per 5 minutes padarė apskritą nulį ir darykit jūs, ką norit, žmonės“, – kalba Arminas.
Neįgalumo tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjos teigimu, šeima turėjo teisę skųsti tarnybos priimtą sprendimą kontrolės skyriui.
Neįgalaus vaiko tėvai viliasi, kad Panevėžio neįgalumo tarnybos priimtas sprendimas bus peržiūrėtas ir jie galės atgauti neįgalumo išmoką bent jau nuo tos dienos, kai buvo padaryti pirmieji medikų įrašai apie vaiko sveikatos būklę.
