Interneto įsilaužėliai iš užsienio šalių per kelias pastarąsias dienas įsibrovė ir buvusios Sovietų Sąjungos simboliais "papuošė" daugiau nei 300 lietuviškų tinklalapių - tuos, kurie turėjo mažiausią apsaugą.
Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Jurkevičius sakė, kad daugiausiai tokių svetainių yra bendrovės "Hostex" (anksčiau vadinosi "Microlink") serveriuose.
"Iš požymių galime spręsti, kad tai - suplanuota ataka, tačiau dar negalime tiksliai pasakyti, iš kurios tiksliai šalies. Įsibrovėliai ėjo aplinkiniais keliais, mėtydami pėdas, todėl juos nustatyti itin sunku", - teigė jis.
S.Jurkevičiaus teigimu, įsibrovėliai svetaines atakavo per vadinamuosius "proxy" serverius, kurie užtikrina anonimiškumą.
"Tokius serverius savo namuose gali įsirengti praktiškai bet kuris vartotojas, turintis interneto ryšį", - teigė S.Jurkevičius.
Preliminariais duomenimis, atakos įvykdytos iš "proxy" serverių, esančių Vokietijoje, taip pat kai kuriose Azijos šalyse.
"Su kai kuriomis šalimis susisiekti itin sunku, todėl ir nustatyti įsibrovėlių praktiškai bus neįmanoma", - teigė S.Jurkevičius.
Ryšių reguliavimo tarybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys Lietuvos radijui teigė, kad daugiausia buvo pažeisti privačių įmonių tinklalapiai ir tik keli - valstybės institucijų.
Buvo pažeisti privačių įmonių, pavyzdžiui, "Tokvila", "Rimi Lietuva", "Vytaras", "Helios group", "Linas agro", "Sampo Life", "Humana", "Baltijos" laivų statykla, UVS group, SBA svetainės.
Nukentėjo ir valstybės institucijų (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Vertybinių popierių komisijos, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Palangos savivaldybės), įvairių organizacijų (Prancūzijos kultūros centro Vilniuje, organizacijos UNICEF Lietuvos skyriaus) tinklapiai.
Svarbiausių šalies institucijų - Seimo, Vyriausybės, prezidentūros - svetainių veikla nesutriko.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas neatmetė, kad įsilaužimai į lietuviškus tinklapius liudija apie galimai prasidėjusias kibernetines atakas prieš Lietuvą. Esą tikėtina, kad atakas nulėmė Seimo neseniai priimtos įstatymo pataisos, kuriomis buvusios SSRS simbolika sulyginta su nacių simbolika ir draudžiama naudoti susirinkimuose bei mitinguose.
Gediminas Kirkilas BNS šeštadienį sakė, jog valstybės institucijos pasiruošusios galimoms atakoms, veikia tam tikra apsaugos sistema.
Visose svetainėse buvusios SSRS vėliavos fone pasirodė maždaug toks užrašas:
"Jūs, niekšai, visi išprotėjote, laikote save kilniausia tauta? Kilnūs žmonės daro, viską, ką gali savo valstybei ir nenaikina jos, kaip jūs. (...) Jūsų lemtis aiški - pyktis ir nesėkmė. Bet jūs gi dar daugiau priveisite tokių pačių išsigimėlių, kompleksuotų niekšų".
Tai vienas didžiausių incidentų lietuviškoje interneto erdvėje.
2005-ųjų vasario 3 dieną neveikė daugiau apie 1 tūkst. bendrovės "Microlink" serveriuose esančių lietuviškų tinklapių. Tačiau tąkart tai įvyko dėl gedimo "Microlink" įrangoje, o ne dėl interneto įsibrovėlių.
Šių metų gegužę septynios NATO šalys - Vokietija, Slovakija, Latvija, Lietuva, Italija, Estija ir Ispanija - sutarė įkurti ir finansuoti apsaugos nuo kibernetinių atakų centrą Taline.
Tokio centro steigimą paskatino ir paspartino Estijos patirtos kibernetinės atakos praėjusiais metais, Estijos Vyriausybei nutarus iš Talino centro perkelti bronzinio kario skulptūrą į kitą vietą.
Premjero G.Kirkilas potvarkiu birželį sudaryta darbo grupė kibernetinio saugumo klausimams išnagrinėti ir parengti siūlymus dėl tokio saugumo stiprinimo.
