Tačiau panašu, kad ministrės siūlymui gali pritrūkti paramos, mat jį peikia ne tik dešinioji opozicija, bet ir koalicijos partneriai.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Valdančiajai koalicijai ruošiantis leisti žmonėms stabdyti kaupimą antroje pakopoje ir pasiimti bent dalį sukauptų pinigų, buvusi profsąjungų lyderė, o dabar ministrė Inga Ruginienė siūlo juos leisti pasiimti nekilnojamam turtui. Lietuvių itin mėgstama ir pakankamai saugia laikoma investicija, anot ministrės, turėtų būti ir sąraše tikslų, kur nukeliautų antros pensijų pakopos santaupos.
„NT galėtų būti ne tik kaip pirmas įnašas, įmokų padengimas. Labai svarbu, kai tau lieka 10 metų iki pensijos, tu esi pakankamai sukaupęs antroje pakopoje. Ir staiga netenki pajamų, gresia prarasti būstą, paimtą su paskola, liko kelios paskutinės įmokos. Ar tokiu atveju nebūtų logiška leisti pasiimti iš pensijų fondo?“ – klausia I. Ruginienė.
Kritikuoja tiek valdantieji, tiek opozicija
Tačiau panašu, kad ministrės laukia nelengvas įtikinėjimo darbas Seime, mat jos pasiūlymu nesižavi nei opozicija, nei koalicijos partneriai.
„Reikia sistemiškesnio požiūrio į šiuos klausimus, daug pridalinta socialdemokratų pažadų apie teisę išeiti visiems nepaisant sąlygų“, – komentuoja Seimo komiteto pirmininkas, „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.
„Nemanau, kad teisinga pinigus skirstyti pagal žmonių socialinę situaciją. Arba nusprendžiam, iki kokios sumos atiduodam, arba valstybė pasiūlo kelių, renovacijos fondų investicijas“, – sako „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Konservatoriai antroje pakopoje sukauptus pinigus ragino leisti atsiimti tik kaupimui tapus beprasmiu – dėl sunkios ligos ar slaugos. Tad dešinieji gąsdina, esą leidimas antros pakopos pinigus leisti nekilnojamajam turtui sukels dar vieną kainų burbulą, o sulaukę pensijos žmonės liks prie suskilusios geldos.
„Lietuvoje visas NT vertas apie 200 mlrd. eurų, 8 mlrd. eurų, daug ar mažai, bet sukeltų infliaciją, paklausą“, – teigia liberalas Simonas Gentvilas.
„Atrodo, toks socialdemokratų siūlymas pakelti NT rinką. Jei žmogus turi sukaupęs lėšas, pats turi spręsti, ką nori įsigyti, o ne valdžia, kokius pirkinius galima. Sistemos griovimas lengva ranka yra kvestionuotinas. Estijos žmonės didžiąją dalį pinigų išleido pirkiniams, kurie nėra prasmingi“, – sako buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė.
Nelabai yra ekonominės logikos?
Ministrė su tokiais argumentais kategoriškai nesutinka.
„Tikrai nenurodysime, kur reikia investuoti. Visi išėję tikrai neinvestuos į NT ir kitur. Žmonės iš įvairių regionų, nebūtinai Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Didelių pokyčių neturėtų sukelti“, – teigia I. Ruginienė.
Pensijų fondų valdytojai tvirtina, esą žmonės antroje pakopoje sukaupė per mažai pinigų, kad pultų masiškai pirkti nekilnojamąjį turtą, kurio kainos sukilo tiek, kad tampa vis sunkiau įperkamas.
„Vidutinio atlyginimo gavėjas yra sukaupęs 15–16 tūkst. eurų. Už tiek tikriausiai buto nenusipirksi. Milijonas prisiperkam būstus. Vienas kitą nuomojam? Nelabai yra ekonominės logikos. Tokie teiginiai paremti pasvaičiojimais be skaičių“, – komentuoja pensijų fondų valdytojų atstovas Tadas Gudaitis.
Valdantieji žada pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo mėnesį, imtis antrosios pensijų pakopos reformos. Iki to laiko vyriausybė ketina surengti diskusijas dėl galimų pokyčių ir parengti įstatymo keitimo projektus.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.