„Manau, kad jo partijos ar frakcijos nariai turėtų labai stipriai pagalvoti, ar jie nori tapti Remigijaus Žemaitaičio ambicijų įkaitais. Jeigu nori, tai, žinoma, gali realizuotis tai, ką sako Žemaitaitis. Tačiau dar kalbėsime, galutinis sprendimas nėra priimtas“, – Eltai antradienį sakė R. Budbergytė.
„Bandysime įtikinti, kad nereikia pasiduoti tokioms karštoms emocijoms. Galvoju, kad gal Remigijus su savo kolegomis atauš nuo visų šių emocijų“, – pridūrė ji.
LSDP atstovės teigimu, R. Žemaitaitis sąmoningai neišklauso koalicijos partnerių argumentų dėl jo kandidatūros į Seimo vicepirmininkus.
„Manau, kad Remigijus skirtingai traktuoja koalicinį susitarimą – nėra jokių nei koalicijos partnerius, nei Seimo pirmininką įpareigojančių nuostatų, kad būtinai turi būti jo kandidatūra (į Seimo vicepirmininkus – ELTA) pasirinkta, pateikta ir dar iki Kalėdų ar kada nors. Tikrai viso to nėra“, – tikino R. Budbergytė.
„Asmeniškai man formuojasi nuomonė, kad Remigijus nenori girdėti to, ką sako koalicijos partneriai, kokius argumentus dėsto. Dėl to yra labai liūdna“, – tęsė ji.
Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis pareiškė kelsiantis klausimą dėl buvimo koalicijoje, jeigu artimiausiu metu nebus pateikta jo kandidatūra į Seimo vicepirmininko pareigas. Antradienį jis pripažino, kad tokie svarstymai yra pakankamai rimti.
„Duokite 30 dienų pagal koalicinę sutartį ir žinosite mūsų sprendimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.
Kalbos apie galimą koalicijos griūtį kilo po to, kai politikas pranešė sieksiantis tapti septintuoju Seimo vicepirmininku.
Visgi anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad „Nemuno aušros“ lyderis į šias pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos. Visgi, R. Žemaitaitis tikina manąs, kad, panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų – nebeliko.
Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoje byla kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu ir viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
Seimo statutas numato, kad parlamento vadovas galu turėti 7 vicepirmininkus. Trys postai yra deleguoti didžiausios valdančiosios socialdemokratų frakcijos atstovams – Juozui Olekui, Rasai Budbergytei bei Orintai Leiputei. Taip pat pora – opozicijos atstovėms Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei. Du vicepirmininko postai deleguoti ir „auštriečiams“, tačiau kol kas į šias pareigas paskirta tik viena Agnė Širinskienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!