Infektologė – apie išnykusį ką tik dar cirkuliavusį virusą: atskleidė, kas šiandien kelia didžiausią nerimą

Reaguodama į šiuos pasikeitimus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau ruošia naujas rekomendacijas – nuo šiol užteks trivalentės gripo vakcinos.

Tiesa, galima prisiminti, kaip dar visai ne taip seniai SAM būdavo kritikuojama, kad nemokamai rizikos grupes skiepija būtent trivalente vakcina. Buvo akcentuojama, kad geresnę apsaugą garantuoja keturvalentė vakcina, kuria už savo lėšas kiti gyventojai paprastai ir skiepydavosi.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skaudžiai smogiant gripui, žmonės plūsta į poliklinikas – liga pikta: prasideda greitai ir stipriai

„Viruso pokyčiai gali būti labai dideli“ – profesorė prabilo apie naujos pandemijos grėsmę

Dėl paukščių gripo dalis šalių apribojo paukštienos iš Lietuvos importą

Keis vakcinavimo strategiją

Neseniai registruotas įsakymo projektas, kuriuo numatoma, kad nuo šiol rizikos grupėms skiepyti įsigyjama sezoninio gripo vakcina, nenurodant jos valentingumo – keturvalentė.

„Pasikeitus gripo epidemiologinei situacijai pasaulyje ir dominuojančioms gripo atmainoms, siūloma gaminti ir naudoti sezoninio gripo vakciną be B/Yamagata padermės.

Tuo paremta Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programos nepriklausomų ekspertų (konsultantų, patarėjų) grupės rekomendacija bei koordinavimo tarybos sprendimas“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Kaip patikino gydytoja infektologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos docentė dr. Monika Kuliešė, toks sprendimas priimtas vadovaujantis teikia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kurios pateiktos dar 2023 m.

„Trivalentė vakcinų sudėtis buvo rekomenduota jau ir 2024–2025 m. gripo sezonui. Tai įvyko dėl esminio pokyčio tarp gripo virusų, kurie cirkuliuoja žmonių populiacijoje. Labai įdomu, kad po 2020 m. kovo mėn. pasaulyje nebuvo patvirtinta jokių natūraliai paplitusių gripo B/Yamagata linijos virusų atvejų“, – komentavo ji. 

Kasmet – nauji skiepai

Pasak gydytojos, nuolatinė gripo virusų stebėsena yra labai svarbi, nes dominuojantys gripo tipai ar potipiai kasmet keičiasi – dėl genome vykstančių mutacijų nuolat kinta cirkuliuojančių gripo virusų genetinė ir antigeninė sudėtis.

„Todėl kiekvienais metais, remiantis pasaulinės gripo epidemiologinės priežiūros sistemos (GISRS) stebėjimų rezultatais, gripo vakcinų sudėtis prieš kiekvieną gripo sezoną yra atnaujinama. PSO ekspertų grupė peržiūri GISRS surinktus Pietų pusrutulio duomenis ir nustato vakcinų sudėtį ateinančiam gripo sezonui Šiaurės pusrutulyje“, – aiškino ji.

Tiksliai atsakyti, kas lėmė, kad gripas B/Yamagata nebenustatomas tarp žmonių, atsakyti negalima. 

Gydytoja priminė, kad nuo 2009 m. gripo pandemijos iki 2020 m. SARS-CoV-2 viruso pandemijos tarp žmonių cirkuliavo du gripo A potipiai – gripas A(H1N1)pdm09 ir gripas A(H3N2), ir dvi gripo B linijos – gripas B/Yamagata ir B/Victoria.

„Todėl ir buvo rekomenduojama keturvalentė gripo vakcinos sudėtis, į kurią būdavo įtraukiami viruso potipiai, atitinkantys cirkuliuojančius visuomenėje. Iki 2013–2014 m. gripo sezono buvo rekomenduojama trivalentė gripo vakcinų sudėtis, būdavo įtraukiami trys dažniausiai cirkuliavę gripo virusai − A(H3N2), A(H1N1)pdm09 ir B/Victoria arba B/Yamagata. 

Kadangi abu gripo A potipiai į vakciną būdavo įtraukiami, problema kildavo dėl gripo B. Jeigu į vakciną būdavo įtraukiamas vienos gripo B linijos komponentas, o sezono metu cirkuliuodavo kita linija, vakcinoje esanti cirkuliuojančios neatitikdavo. 

Nuo minėto sezono į vakcinas įtraukus abu gripo A potipių ir abiejų gripo B linijų komponentus ši problema buvo išspręsta ir keturvalentė gripo vakcinų sudėtis buvo rekomenduojama iki pat 2023–2024 m. gripo sezono“, – dėstė M. Kuliešė.

Tuo metu situacija pasikeitė 2023 m. ir, remiantis naujausiais duomenimis, B/Yamagata linijos antigenas turėtų būti pašalintas iš gripo vakcinų, nes jo įtraukimas į vakcinas nebėra pagrįstas.

„PSO vienodą vakcinų sudėtį rekomenduoja ir kompensuojamoms, ir nekompensuojamoms vakcinoms, todėl visiems gyventojams, ir besiskiepijantiems nemokamai, ir mokamai, trivalentės vakcinos, remiantis PSO rekomendacijomis, pakanka“, – pridūrė gydytoja.

COVID-19 „nužudė“ gripo padermę?

Paklausta, ar galima teigti, kad būtent COVID-19 „nužudė“ minimą gripo viruso padermę, M. Kuliešė teigė, kad aiškaus atsakymo čia nėra.

„Aštuntajame dešimtmetyje atsirado dvi antigeniškai skirtingos gripo B linijos: B/Victorija ir B/Yamagata, kurios tarp žmonių cirkuliavo iki pat 2020 m. kovo. Tačiau tiksliai atsakyti, kas lėmė, kad gripas B/Yamagata nebenustatomas tarp žmonių, atsakyti negalima. 

Vis tik pandemijos pavojus išlieka, nes šiam paukščių gripo virusui būdingos savaiminės mutacijos, kurioms įvykus perdavimas nuo infekuoto žmogaus kitam žmogui gali tapti greitas ir nekontroliuojamas.

Tačiau taip, tai sutapo su SARS-CoV-2 viruso pandemija, kurios metu, pritaikius izoliavimo taisykles, įvedus karantiną, pradėjus dėvėti kvėpavimo takų apsaugines priemones, apskritai ženkliai sumažėjo sergamumas ne tik gripu, bet ir kitų bakterijų bei virusų sukeliamomis ligomis“, – komentavo M. Kuliešė.

Nepaisant to, mokslininkai pabrėžia, kad ir toliau tikslinga vykdyti cirkuliuojančių gripo virusų stebėseną. „Atsižvelgiant į šiuos duomenis būtų parenkama gripo vakcinų sudėtis, užtikrinama prevencija ir laiku reaguojama, jeigu situacija pasikeistų“, – pridūrė ji.

Ar reali gripo pandemijos grėsmė?

Mokslininkai jau anksčiau yra pastebėję, kad stebimas dėsningumas gripo pandemijoms kilti maždaug kas 100 metų. Paklausta, ar pastaruoju metu stebimi kokie reikšmingi gripo viruso pokyčiai, kurie signalizuotų apie galimą pasaulinės pandemijos grėsmę, pašnekovė patikino, kad to prognozuoti neįmanoma. 

„Gripo pandemija kyla tuomet, kai atsiranda visiškai naujas gripo virusas, su kuriuo anksčiau susidūrę nebuvome ir prieš jį imuniteto neturime. Per pastaruosius 100 metų įvyko keturios gripo pandemijos, kurių sunkumas labai skyrėsi. 

Katastrofiškiausia gripo pandemija (dar žinoma kaip „ispaniškasis gripas“) kilo 1918–1920 m., kuri nusinešė apie 50 mln. gyvybių visame pasaulyje“, – aiškino infektologė.  

Be kita ko, ji pridūrė, kad 2019 m. atsiradęs naujas koronavirusas SARS-CoV-2 ir jo sukelta COVID-19 pandemija parodė, kad nors gripo pandemijos grėsmė išlieka labai reali, kitų kvėpavimo takų virusų keliamos grėsmės taip pat yra aktualios.

„Labai gaila, tačiau nuspėti kada ir kokio viruso pandemija vėl gal įvykti, priemonių dar neturime“, – konstatavo infektologė. 

Naujas nerimas – dėl paukščių gripo

Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į dar vieną susirūpinimą keliančio viruso plitimą. „Nuo 2002–2003 m. tarp gyvūnų plinta labai pavojingas paukščių gripas A(H5N1). Jis perduodamas nuo laukinių paukščių naminiams paukščiams, o nuo jų – kitiems gyvūnams. 

Didelis protrūkis 2024 m. kilo JAV, kur šis virusas plinta pieninių galvijų fermose. Iš viso 1997–2024 m. pasaulyje buvo registruota daugiau nei 890 infekuotų labai pavojingu gripu A(H5N1) žmonių 24 šalyse, dauguma atvejų žmonės užsikrėtė nuo gvūnų, ne nuo vienas kito“, – įspėjo gydytoja. 

Taigi, pasak jos, kol kas gera žinia, kad šio paukščių gripo perdavimas nuo žmogaus žmogui yra ribotas ir nekelia grėsmės. 

„Tačiau vis tik pandemijos pavojus išlieka, nes virusui būdingos savaiminės mutacijos, kurioms įvykus perdavimas nuo infekuoto žmogaus kitam žmogui gali tapti greitas ir nekontroliuojamas.

Todėl PSO, padedama daugelio ekspertų iš viso pasaulio, toliau rengia ir atnaujina įvairias išsamias gaires ir priemones, skirtas padėti šalims pasirengti gripo pandemijai ir kitų kvėpavimo takų virusų sukeltoms pandemijoms“, – apibendrino M. Kuliešė.