Lietuvoje pamažu ruošiama dirva ekonominiams imigrantams. Mat senstanti Europa ilgainiui negalės patenkinti savo darbo jėgos apetito, o ir verslas Lietuvoje pernelyg nesistengia sulaikyti darbuotojų.
Penktadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro organizuotoje Europos savaitės diskusijoje iškeltas klausimas, ar imigracija išgelbės Europą nuo senėjimo, vieningo atsakymo nesulaukė, rašo „Respublika“.
Europos komisijos (EK) atstovybės vadovas Lietuvoje Kęstutis Sadauskas supažindino klausytojus su prognozėmis, esą Europa iš tikrųjų smarkiai sensta. Jo teigimu, 2050 m. vidutinis europiečio amžius bus 49 m., kai dar visai neseniai jis buvo 39 m. Dirbančių, t.y. nuo 15 iki 64 m., žmonių Europoje sumažės nuo 331 mln. iki 268 mln., o asmenų, kuriems per 65 m., bus apie 53 proc., kai dabar jų yra 23 proc.
„Skaičiai tikrai įspūdingi ir iškalbingi. Nors planuojama, kad visi regionai, išskyrus Afriką, susidurs su gyventojų senėjimo problema, Europa bus vienintelė, kurioje dar ir pradės mažėti gyventojų. Tai reiškia darbo jėgos trūkumą, pavojų konkurencingumui, ekonomikai, išlaidas pagyvenusių žmonių socialinei apsaugai ir sveikatai“, - aiškino K.Sadauskas.
Pasak jo, daugelis Lietuvos įmonių net nenori investuoti į darbo našumą, mat joms paprasčiau „importuoti“ darbo jėgos iš užsienio, pigesnės nei Lietuvos gyventojai, o tai, be kita ko, esą stumia lietuvius laimės ieškoti svetur.
EK rekomenduoja demografines problemas spręsti ilgalaikėmis priemonėmis, pvz., investuojant į technologijas, skatinant viso gyvenimo mokymąsi, užtikrinant dirbančių tėvų vaikų priežiūrą ir pan., tuo skatinant piliečius grįžti dirbti į savo valstybę. Mat neatitinkančios lūkesčių socialinės sąlygos Lietuvoje toli gražu neprisideda prie šalies populiarumo.
„Imigracija negali būti suprantama kaip greita darbo jėgos trūkumo problemos sprendimo priemonė, jai reikia labai plataus ir kompleksiško požiūrio. Vieningai Europos rinkai reikia bendros imigracijos politikos“, - aiškino EK atstovybės vadovas.
K.Sadausko teigimu, EK svarstoma, kaip sureguliuoti imigrantų srautus. Kad pasiektume aukščiausios gerovės visiems, esą reikia užtikrinti, kad imigrantų teisės ir pareigos būtų kuo panašesnės į ES piliečių teises ir pareigas, stiprinti partnerystės ryšius su atvykusių asmenų kilmės šalimis.
Tačiau, jo teigimu, ir Lietuvos visuomenė gali būti nepakankamai subrendusi priimti imigrantus kaip visaverčius visuomenės narius.
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė pabrėžė, kad Lietuvoje užsieniečių srautas dar mažas, o ekonominių imigrantų padėtis Lietuvoje nepakankamai reglamentuota.
„Turime tik 1 proc. užsieniečių, ir tai aiškus disonansas su kai kuriomis senbuvėmis, kuriose jų skaičius siekia 6-8 proc. Tarp naujųjų šalių nesame išskirtiniai. Įdomu tai, kad senosioms ES šalims imigrantų dar per mažai“, - pabrėžė jis.
Pranešėjas ypač išskyrė ir Lietuvos piliečių, išvykstančių užsidirbti ar net apsigyventi svetur, svarbą - esą pastaruosius porą metų grįžtančiųjų skaičių išvykstančiųjų skaičius viršijo beveik 3 kartus.
