„Mes tai padarėme. Seimas priėmė išmintingą ir atsakingą sprendimą – statyti VAE. Tai didžiulė visų Lietuvos žmonių sėkmė. Sveikinu!“,– ketvirtadienį Seimui priėmus Atominės elektrinės (AE) įstatymo projektą ir pasisakius už koncesijos sutartį su „Hitachi“socialiniame tinkle „Twitter“ džiaugėsi premjeras Andrius Kubilius. Nors žengtas svarbus žingsnis Visagino AE projekto link, priimti nutarimai statybų pradžios dar anaiptol negarantuoja, mano opozicijos atstovai.
Papildoma apsauga
Darbo partijos iniciatyva Seime buvo įregistruotos pataisos, dėl kurių pasibaigus projektavimo darbams parlamentarai ir vyriausybė dar kartą balsuos dėl tolesnių darbų vykdymo. Pasak Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, balsavimas bus papildoma apsauga, leisianti iš projekto pasitraukti, jeigu jis būtų ekonomiškai nenaudingas Lietuvai.
„Kadangi šiuo metu nėra įmanoma nustatyti pilnos projekto ir būsimos elektros energijos kainos ir tai bus galima padaryti tik atlikus projektavimo darbus, mes aiškiai pasakėme, kad projektavimo darbams duodam sutikimą, bet po jų įstatymas turi grįžti į Seimą ir gauti pritarimą. Tokia yra mūsų pozicija“, – dėstė V. Gapšys.
Pasak pašnekovo, jei Lietuvai projektas pasirodytų finansiškai nenaudingas, tuomet jis, ko gero, nenaudingas būtų ir kitoms šalims – Estijai ir Latvijai bei strateginiam investuotojui „Hitachi“, o tokiu atveju visos šalys atsakytų savo investuota pinigų suma. Lietuvos atveju ji esą galėtų siekti 15–20 mln. eurų (50–70 mln. litų).
„Visos VAE projekto šalys iki 2013 m. yra įsipareigojusios investuoti iki 60 mln. eurų (205 mln. litų), o Lietuvai proporcingai jos turimų akcijų daliai tektų daugiau nei 15 mln. litų, todėl Lietuva dalyvaudama projekte rizikuoja šia arba mažesne investuota suma“, – aiškino V. Gapšys. Kiek reikėtų sumokėti jei Lietuva iš projekto pasitrauktų vienašališkai, esą kol kas pasakyti sunku – tai priklausytų nuo sudedamųjų projekto dalių, kurios dar nėra aiškios.
Fantastinių scenarijų nesvarsto
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma opozicinių partijų kritiką dėl projekto ir mėginimą įteisinti pakartotinį balsavimą vadino viešųjų ryšių žaidimais – esą taip elgiamasi tik dėl to, jog norima įtikti tiems rinkėjams, kurie galbūt nepritaria AE statyboms.
„Įstatymą priėmėme ir tai viską pasako. O tai, kad dar Seime bus reikšmingų sprendimų, tai ir taip aišku – „Darbo partijos“ frakcijos pataisos dar tą paryškino, – dėstė J. Razma. – Seime balsavimas turi būti, bet nereikia taip formuluoti, kad bus klausiama, ar reikalinga AE – kad ji reikalinga buvo pasakyta dar 2007 m. priėmus AE įstatymą.“
J. Razmos skaičiavimu, jei Lietuva dėl kažkokių priežasčių nuspręstų nedalyvauti projekte, nes šis pasirodytų ekonomiškai nenaudingas, ji prarastų maždaug keliasdešimt milijonų, tačiau tokie pasvarstymai esą tėra tik teoriniai. „Aš nesvarstau tokių fantastinių scenarijų, kad čia ekonomiškai neapsimoka. Visi reikalingi skaičiavimai jau buvo atlikti“,– apibendrino J. Razma
Rizika išliks
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, pasisakantis už Visagino AE statybą, pataisas ir įtvirtintą galimybę pasibaigus projektavimo darbams dar kartą apsispręsti dėl VAE vertino nevienareikšmiškai – esą iš vienos pusės šios pataisos bus tarsi papildomas saugiklis, leisiantis įvertinti projekto sąnaudas, tačiau, kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog dar kartą bus sprendžiama tik po Seimo rinkimų, kai valdžia bus pasikeitus, kyla rizikos.
„Po projektavimo darbų būtų daugiau informacijos, dėl kurios trūkumo čia taip skundžiamasi, nors, aš manau, kad tos informacijos ir taip yra tikrai daug. Tačiau žinant projekto sąnaudas ir išlaidas galima būtų tiksliau įvertinti, kiek jos realios, – aiškino N. Mačiulis. – Kita vertus, ta nuostata, kad vėliau reiks balsuoti jau po Seimo rinkimų kelia klausimų, ar naujas Seimas ir nauja vyriausybė panašiai matys energetinio nepriklausomumo siekį ir turės kitus prioritetus. Tai aš įvardinčiau kaip riziką.“
P. Grinkevičius
