Mokslininkai pastebi, kad žmonių nuomonė apie klimato kaitą dažnai proporcinga patirčiai: ši problema aktuali ir pripažįstama tose teritorijose, kurias siaubiančios gamtos stichijos padaro žymių nuostolių.
O kaip yra Lietuvoje? Ar tai, jog šių metų pradžioje Europos Sąjungos šalyse atliktoje Eurobarometro apklausoje klimato kaitos problematika lietuviams atrodė mažiau svarbi nei vidutiniam europiečiui, rodo, kad Lietuvoje klimatas nesikeičia? Galbūt mūsų šalyje yra tokių teritorijų, kurių neveikia klimato kaita?
Per maža valstybė teritorinei klimato kaitai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė nė neabejoja, kad Lietuva yra veikiama klimato kaitos, tačiau mūsų valstybės teritorija per maža, kad būtų galima matyti teritorinius skirtumus.
„Nors kartais mūsų šalyje temperatūra dėl orų kaitos skirtingose vietose skiriasi ir per 10 laipsnių, klimato kaitos požiūriu esame per maža valstybė, kad galėtume išskirti tam tikras, labiausiai ar mažiau veikiamas teritorijas. Kiekvieną rajoną veikia klimato kaita, bet visoje Lietuvoje tie pokyčiai yra panašūs“, – teigia ji.
Panašios nuomonės laikosi ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Gintautas Stankūnavičius. Jo įsitikinimu, Lietuvoje nepastebima ryškesnė regioninė klimato kaita, tačiau stipresnius klimato svyravimus galima pastebėti Baltijos pajūryje.
„Šis kintamumas gali būti siejamas ne tik su temperatūros, bet ir su drėgmės skirtumais“, – sako mokslininkas.
Ryškūs pokyčiai – jau 2100-aisiais
Ir vis dėlto, ar galima įsivaizduoti, kaip klimato kaita keičia Lietuvos teritoriją? Įvairios studijos rodo, kad tokia kaita ypač bus pastebima jau šio šimtmečio pabaigoje.
Prieš keletą metų, septynioms valstybėms įgyvendinant tarptautinį projektą, buvo analizuojama klimato kaitos įtaka Baltijos jūros regiono vystymosi galimybėms. Tarp tikslinių teritorijų Lietuvoje tyrimui pasirinkta Panevėžio rajono savivaldybė. Nustatyta, kad iki 2040 m. šiose teritorijose, tikėtina, kaip ir visoje Lietuvoje, vyraus silpnai pažeidžiami plotai, o vėlesniu laikotarpiu – iki 2070 m. turėtų atsirasti stipraus pažeidžiamumo plotų teritorijose prie Nevėžio ir Lėvens upių.
Tuo tarpu 2100 m. jau dominuos vidutiniškai pažeidžiamos teritorijos, kurių pokyčius daugiausia lems dėl klimato kaitos pasikeitęs dirvožemis. O tai reiškia, kad teks keisti žemės ūkio kultūros tradicijas, kovoti su naujų ligų ir kenkėjų plitimu, veisti naujas, atsparesnes veisles ir pan.
Kitose studijose ypač atkreipiamas dėmesys į Baltijos jūrą. Manoma, kad iki 2100 m. prietrytinėje jos dalyje vandens lygis gali pakilti nuo pusės iki vieno metro. Tai gali paveikti kai kuriuos mūsų paplūdimius, Klaipėdos jūrų uostą, taip pat – Nemuno deltos regioną.
Pasaulyje vyksta įvairūs virsmai
Lietuvos mokslininkai įsitikinę, kad pasaulyje nėra vietų, kurių neveiktų klimato kaita, tik šio proceso įtaka įvairioms teritorijoms – nevienoda.
Pasak A. Galvonaitės, tai rodo kasdien Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą pasiekiančios meteorologinių reiškinių suvestinės, kuriose fiksuojamas ir šiltėjimas, ir sausros, ir potvyniai, ir kiti ekstremalūs gamtos reiškiniai visame pasaulyje.
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. G. Stankūnavičiaus teigimu, pastebima, kad šiuo metu greičiausiai kinta Šiaurės pusrutulio poliarinėse platumose, tačiau apskritai klimato pokyčiai visoje planetoje yra labai netolygūs: labiausiai pažeidžiami – pusiau sausringi rajonai tropikų juostoje ir salos-atolai Ramiajame vandenyje, mažiausiai –perteklinio drėkinimo vidutinėje klimato juostoje esantys rajonai.
„Dauguma vietų, ypač – kontinentinės dalys turėtų intensyviau šilti nei pakrančių teritorijos. Tačiau yra ir kitokių tendencijų: pavyzdžiui, manoma, kad rytinė Kanados dalis ir Šiaurės Atlanto akvatorijos prie Grendlandijos ateityje turėtų ne tik šilti, bet ir vėsti“, – sako mokslininkas.