Anot leidinio, tuo metu, kai Rusija užsiima plataus masto karinėms pratyboms „Zapad-2017“, Suomija ruošiasi atremti puolimą, panašų į 2014-ųjų Krymo aneksiją. Tuomet Rusijos spec. padaliniai be skiriamųjų ženklų greitai užgrobė Krymo valstybinius pastatus ir, pravedus fiktyvų referendumą, netrukus aneksavo pusiasalį.
Karinis ekspertas Arto Pulkki teigia, kad Suomija nesibaimina Rusijos. Tačiau šios šalies keliama grėsmė yra vertinama rimtai, kaip ir likusiose Baltijos jūros regiono šalyse, pažymi leidinys.
„Rusijos veiksmai Kryme ir Rytų Ukrainoje privedė prie to, kad Suomijos gynybinės pajėgos daugiausiai dėmesio skyrė praktinėms užduotims, o ne mokymų organizavimui. Tai ypač pastebima pėstininkų pajėgose“, – aiškina A. Pulkki.
Pavyzdžiui, pasak eksperto, praėjusią savaitę įsigaliojo įstatymas, kuris kriminalizuoja kareivius be skiriamųjų ženklų šalies teritorijoje.
Tunelių sistema išties veikianti. Arto Pulkki tuo pačiu pažymi, kad šie tuneliai yra statomi jau nuo 1950-ųjų pabaigos. Požemiai buvo statomi civilių reikmėms, bet kaip antrinė jų paskirtis yra numatyta karinė.
„Suomijos gynybos pajėgos neturi jokio slapto šarvuoto traukinio, kuriuo pakeistų metro krizės atveju“, – juokaudamas pasakojo A. Pulkki.
„The Wall Street Journal“ praneša, kad Suomija kovą atliko karinius mokymus pagal puolimo, analogiško Krymui, scenarijų. A. Pulkki tvirtina, kad panašūs mokymai reguliariai vyko dar iki 2014-ųjų pavasario įvykių. Jo teigimu, tai niekaip nesusiję su numatomais kariniais mokymais Rusijoje.
Įsiveržimo atveju, anot A. Pulkki, iš tunelių tinklo didelės naudos nebus. „Tuomet kalba eis apie nedideles grupes ir strategija, paremta netikėtais išpuoliais. Atremti tokius smūgius yra svarbiausia – ne prieglobsčio suteikimas, o maksimaliai greita judėjimas“.
Tunelių tinklas taptu didžiule persvara tuo atveju, jeigu Helsinkyje prasidėtų plataus masto mūšiai. Anot leidinio, tuneliuose galima sutalpinti daugiau nei 600 tūkst. žmonių. Tiesa, eksperto teigimu, jeigu mūšiai jau prasidės Helsinkyje, reiškia konfliktas užėjo pernelyg toli. Tokiu atveju visi gyventojai turės evakuotis.
„Jeigu Helsinkyje prasidėtų karo veiksmai, tai požeminiai tuneliai suteiktų jiems milžinišką privalumą. Tarp pastatų ir rajonų būtų galima judėti nepastebimai priešui. Gynėjus sunkus išmušti iš miesto, kai yra daug požeminių slėptuvių“, – pasakojo jis.
A. Pulkki teigimu, antžeminis puolimas ir mūšiai „urvuose“ nėra būtini priešui norint išguiti suomius iš sostinės. Anot jo, užtektų žiemą atjungti žemės paviršiumi einančių elektros linijų energijos tiekimą ar apriboti maisto produktų tiekimą.
Po Helsinkiu nusidriekęs ne tik metro tinklas, tačiau ir, pavyzdžiui, tuneliai, užtikrinantys miesto poreikių aptarnavimą. Žymiausias – Sveaborgo tunelis, nusidriekęs po jūros dugnu. Po miesto centru yra įrengtas požeminių tunelių tinklas, užtikrinantis greitą transporto susisiekimą ir leidžiantis paviršių paversti pėsčiųjų bei dviračių zona. Po žeme yra nusidriekusi miesto kondicionavimo, elektros tiekimo, šildymo ir telekomunikacijų sistemos. Tai sutaupo vietą „viršuje“ ir užtikrina saugumą.
„Karinės krizės atveju tokiais tuneliais galima perkelti dideles žmonių grupes“, – pažymėjo A. Pulkki. Jo teigimu, požemiuose būtų galima saugoti priešlėktuvinės gynybos sistemas ir pakrančių apsaugos įrengimus.
Maža to, po žeme yra ir didelės atsargos krizės atveju – pavyzdžiui, degalų ir akmens anglies.
A. Pulkki teigimu, beveik visa tunelių po Helsinkiu sistema yra atvira kiekvienam norinčiam apie ją sužinoti. Paviešinti netgi žemėlapiai su vietomis, kaip ten patekti. Todėl potencialus priešas turi atvirą prieigą prie šių duomenų, tačiau, anot eksperto, tuneliai dėl to nė kiek nepraranda savo vertės.
„Tam tikrai daliai atvirai prieinamos informacijos nėra. Dalis požeminių patalpų krizės atveju taptų valstybės vadovų, miesto valdininkų ir karių dislokavimo vieta. Yra kelios patalpos, kurios buvo įrengtos krizės atvejams“, – aiškino jis.
