Žmonės, kurie stengiasi gyventi prasmingai, yra atsparesni ligoms, susijusioms su senatvės negalavimais, yra geresnės psichologinės sveikatos ir gyvena ilgiau nei tie, kurie gyvenime ieško laimės.
Laimė, kurią žmonės suvokia kaip malonumą ar teigiamus jausmus, turi kur kas menkesnį poveikį sveikatai nei prasmingos veiklos teikiamas pasitenkinimas, vadinamoji „endorfininė gerovė“.
Hedonistiniai malonumai – skanus valgis, įdomūs filmai, mėgstamos krepšinio komandos laimėjimas – dažniausiai trunka trumpai, o vaikų auklėjimas, savanorystė, mokymasis naujų dalykų yra mažiau malonūs, tačiau suteikia pasitenkinimo jausmą, kuris išlieka ilgiau.
„Eudemonizmas“ yra graikų kilmės žodis, kuris, ekspertų teigimu, dažnai klaidingai verčiamas kaip „laimė“. Specialistai teigia, kad eudemonizmu Aristotelis vadino gerovę, kuri yra pasiekiama realizuojant savo potencialą.
Tačiau šiandien apie laimę svarsto ne tik filosofai. Per pastarąjį dešimtmetį psichologai atliko nemažai tyrimų, kaip hedonizmas ir eudemonizmas veikia fizinę bei psichinę žmogaus sveikatą. Išanalizavę 1938–2007 metais sukauptus duomenis medikai nustatė, kad tarp amerikiečių studentų smarkiai padaugėjo sergančių depresija, paranoja ir kitomis psichinėmis ligomis. San Diego universiteto akademikų teigimu, viena šių ligų priežasčių yra tai, kad amerikiečiai vis labiau orientuojasi į materialinę gerovę ir socialinį statusą, t. y. hedonistinę laimę.
Nuo 1995 metų Viskonsino universiteto Senėjimo problemų instituto mokslininkai, vadovaujami šio instituto direktoriaus Carolo Riffo, stebėjo daugiau nei 7 tūkstančius žmonių. „Gyvenimo vidurio“ projekto autoriai norėjo išsiaiškini, kokie faktoriai lemia subrendusio ir pagyvenusio žmogaus sveikatą ir gerovę. Medikai nustatė, kad tie eksperimento dalyviai, kurie net ir būdami mažiau išsilavinę, realizavo savo eudemonizmo poreikius, gana retai sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, osteoporoze bei Alzhaimerio sindromu.
Čikagos Medicininių tyrimų centro gydytojai jau kelerius metus atlieka tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo 950 žmonių. Visi šie asmenys buvo pradėti stebėti tuomet, kai jiems buvo beveik 80 metų. Tie amerikiečiai, kurie gyvenime vadovavosi įprastais siekiais (daugiau karjeros, daugiau pinigų), buvo perpus mažiau atsparūs Alzhaimerio ligai nei tie, kurie siekė aukštesnių tikslų (daugiau pasitenkinimo tuo, ką darau).
Be to, dalyviai, kurių gyvenimas buvo prasmingesnis, mažiau susidūrė su buities problemomis, jiems geriau sekėsi tvarkytis su pinigais ir keisti gyvenamąją vietą. Ir net jų mirtingumo rodiklis penkerių metų stebėjimo laikotarpiu buvo beveik 57 procentais žemesnis nei tų, kurie gyvenime neturėjo išsikėlę ypatingų tikslų.
Hedonizmo ir eudemonizmo poreikiai nėra priešybės, tačiau prasmingas gyvenimas ar gerai atliktas darbas tikrai suteikia didesnį pasitenkinimą. „Tie žmonės, kurie nori tiesiog turėti daug pinigų ar rūpinasi savo statusu, iš tikrųjų nėra tokie laimingi“, – konstatuoja Ročesterio universiteto psichologijos, psichiatrijos ir švietimo reikalų profesorius Richardas Ryanas. Jis taip pat perspėja, kad pagalba kitiems ne iš širdies, o dėl galimos naudos ateityje, taip pat neatneša laimės jausmo.
Mokslininkai tvirtina, kad laimės siekimas yra natūralus dalykas. Laimingi žmonės daugiau bendrauja, jie yra energingesni, tačiau neverta susikoncentruoti vien tik ties laime, nes „tai gali tapti psichologine našta“, – pabrėžia Riffas.
