Daug laiko praleidžiant tiesioginiuose saulės spinduliuose kyla perkaitimo ir šilumos smūgio grėsmės. Perkaitimo ir šilumos smūgio požymiai yra panašūs, tačiau šilumos smūgio šiek tiek sunkesni ir stipresni.
Skubiosios pagalbos gydytojas Paulius Uksas pasakoja, kaip atpažinti simptomus ir kaip suteikti pirmąją pagalbą.
Perkaitimui arba vadinamam saulės smūgiui būdingas gausesnis prakaitavimas, dažnesnė širdies veikla, padidėjęs kvėpavimo dažnis. Gali būti juntamas silpnumas ir galvos svaigimas.
Pirmoji pagalba perkaitimo atveju yra duoti atsigerti vandens, stengtis šaldyti kūną, pasodinti ar paguldyti žmogų į vėsesnę vietą, šešėlį, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Perkaitimas nėra pavojingas gyvybei.
Šilumos smūgis yra pavojingesnis už perkaitimą saulėje. Jam būdingas odos karštumas, sumažėjęs prakaitavimas. Žmogus būna praradęs daug kūno skysčių ir nebeturi, iš ko prakaituoti, todėl išsibalansuoja natūralus kūno atvėsinimo mechanizmas, oda tampa sausa.
Žmogaus kvėpavimo dažnis dar labiau padidėja jis pradeda lekuoti, gaudyti orą. Taip pat atsiranda didelis pulsas, gali nukristi spaudimas, gali sutrikti sąmonė. Jeigu yra aukšto lygio dehidratacija arba stiprus šilumos smūgis žmogus gali visiškai nereaguoti į aplinką.
Šituo atveju reikalingi medikai. Belaukiant greitosios medicinos pagalbos žmogų reikia patraukti nuo tiesioginių saulės spindulių, jį vėsinti drėgnais rankšluosčiais arba drabužiais.
Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad perkaisti ir susirgti galima per ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (įkaitusioje patalpoje, automobilyje ir kt.).
Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui žmogaus organizmas siekia palaikyti normalią kūno temperatūrą.
Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant (taip organizmas netenka dalies skysčių, kuriuos reikia papildyti), tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima kilti. Normalią termoreguliaciją apsunkina didelė aplinkos drėgmė, kai kurios žmogaus būklės, pvz., senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir kt.
Svarbiausia – atsivėsinti
Perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti. Pirmieji perkaitimo požymiai – ant odos pasirodę prakaito lašeliai. Neatsivėsinus pavėsyje, neišgėrus skysčių, gali įvykti šiluminis smūgis: ima kilti kūno temperatūra (gali pakilti daugiau nei 40 °C), padažnėja ir sustiprėja pulsas, gali atsirasti labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas.
Įvykus šiluminiam smūgiui, patariama nedelsiant kviesti medikus, o kol jie atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį: paguldyti į pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį.
Svarbios prevencinės priemonės
Esant karštam orui svarbu gerti daugiau skysčių.
Tinkamai apsirengti, lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
Jei labai karšta, stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose.
Karštą dieną dažniau užsukti į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pvz. prekybos centrus).
Per karščius riboti fizinį aktyvumą lauke.
Nepalikti vaikų ir gyvūnų uždaruose automobiliuose (net ir tuomet, jei visi langai atviri). Saulėtą dieną nepamirškite:
Naudoti apsauginius kremus nuo saulės spindulių poveikio odai.
Lauke dėvėti galvos apdangalą ir akinius nuo saulės.
Naudojant kondicionavimo sistemas žinotina, kad labai didelis temperatūrų skirtumas tarp aplinkos oro temperatūros ir oro temperatūros patalpoje, gali sukelti peršalimo ligas. Reikėtų laikytis techninėje kondicionavimo sistemos dokumentacijoje nurodytų rekomendacijų.
Vengti gerti šaltus skysčius.
