Ta proga NVSC specialistai „saulės vonių megėjus“ ragina nepamiršti saugaus mėgavimosi saulės spinduliais taisyklių ir susimąstyti apie neatsargaus elgesio pasekmes, kurios gali pasireikšti ganėtinai agresyviu odos vėžiniu susirgimu – melanoma.
Melanoma (vadinamas juodasis odos vėžys) vystosi iš pigmentą gaminančių ląstelių melanocitų, kurį vėlai diagnozavus, didelė tikimybė sulaukti prastos prognozės.
Melanoma odos piktybinių navikų struktūroje užima 11 proc., tačiau nuo jos miršta iki 75 proc. odos piktybiniais navikais sergančių pacientų. Tai pati agresyviausia odos vėžio forma. Dažniausiai ji pasireiškia odoje, kur kiekvienas iš mūsų galime pastebėti atsiradusius pakitimus. Reti atvejai, kai melanoma atsiranda akies dugne, žarnyne ar kitame organe.
Pradžioje ji nesukelia diskomforto, todėl neverčia nerimauti ir kreiptis į gydytoją.
Pasaulyje diagnozuojama apie 160 tūkst. naujų melanomos atvejų per metus, kas 6–10 metų sergamumas padvigubėja. Lietuvoje kasmet nustatoma iki 200 naujų susirgimų melanoma, du trečdaliai iš jų moterims, vienas trečdalis vyrams.
Dar vienas šio susirgimo ypatumas – melanoma yra ganėtinai atspari spinduliniam gydymui bei chemoterapijai. Palyginus su kitais piktybiniais navikais, laiku nediagnozuota melanoma neretai baigiasi lėtaline išeitimi.
Šiandien niekas neginčija, kad melanomai išsivystyti didžiausią reikšmę turi tiek natūralių – saulės, tiek dirbtinių ultravioletinių (UV) spindulių ilgalaikis ir intensyvus poveikis odai. Nors vaikystėje melanoma susergama labai retai, tačiau privalome nepamiršti taisyklės, kad oda turi atmintį ir saulės poveikis yra kaupiamas.
Tyrimų duomenys liudija – net apie 80 proc. saulės ultravioletinio spektro sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20–30 metų.
Tuo ir paaiškinami didžiausio sergamumo 40–60 metų amžiaus grupėje rodikliai. Įsidėmėtina, kad stiprūs nudegimai ir pernelyg ilgas laikas, praleistas saulėje vaikystėje ar paauglystėje, padidina riziką susirgti odos vėžiu suaugus.
Susirgti melanoma labiau rizikuoja tie žmonės, kurių oda lengvai ir greitai nudega saulėje. Tai labai šviesią ir strazdanotą odą, šviesius ar rudus (rausvus) plaukus ir mėlynas akis turintys žmonės.
Melanoma gali susirgti ir tie, kurie didesnę laiko dalį praleidžia gyvendami ir dirbdami patalpose, bet 1 ar 2 kartus per metus atostogauja intensyviai mėgaudamiesi saulės voniomis, taip pat tie, kurių odą nuolat veikia saulė sportuojant lauke (pvz., dviratininkai) arba dirbant lauke (pvz., kelių remonto darbus atliekantys asmenys ir pan.).
Nustatyta, kad žmonės, kurių artimi giminaičiai yra sirgę melanoma, turi didesnę tikimybę kada nors patys susirgti šia liga.
Kaip elgtis, kad nepatirtume neigiamo saulės skleidžiamų UV spindulių poveikio:
vengti intensyvaus tiesioginio saulės spindulių poveikio, ypač vasaros mėnesiais, nuo 11 iki 16 valandos. Geriausias būdas apsaugoti save – likti šešėlyje arba saulės vonioms skirti ankstyvą ryto ar vėlesnės popietės metą; vengti odos nudegimų.
Atsiminkime: NĖRA SAUGAUS ĮDEGIMO! Įdegimas odoje pasirodo po to, kai pažeidžiama ląstelių dezoksiribonukleorūgštis (DNR).
Pažeista DNR duoda informaciją melanino gamybos pradžiai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad sukelti nestiprūs DNR pažeidimai per 24 val. atsikuria. Taigi, tik saikingas buvimas saulėje, darant ilgesnes pertraukas, sveikam žmogui gali nesukelti sunkių pasekmių;
vengti soliariumų. Vis dar populiarus mitas: „odos paruošimas“ saulės vonioms soliariumuose prieš išvykstant atostogauti yra klaidingas. Įdegis soliariume atitinka apsaugos faktorių viso labo tik siekiantį SPF 2–3, o dirbtinių spindulių vonios metu patiriamas ganėtinai intesyvus UV spinduliuotės poveikis.
Ypač didelę riziką susirgti melanoma patiria jaunos merginos ir moterys, pavergtos rusvo odos įdegio grožio kulto.
Įrodyta, kad melanomos rizika padidėja du kartus, jei asmuo iki 35 metų reguliariai lankosi soliariumuose. Vienas apsilankymas soliariume per mėnesį po dviejų trijų dešimtmečių pavojų susirgti vėžiu padidina daugiau nei du kartus, palyginti su žmonėmis, kurie niekada nesimėgauja dirbtiniais UV spinduliais.
Naudingi patarimai saulės mėgėjams:
saulėtomis dienomis patariama dėvėti natūralaus pluošto audinių neperšviečiamus šviesių atspalvių rūbus, kurių apsaugos faktorius SPF 15–50 yra didesnis, lyginant su pešviečiamais rūbais, kurių apsaugos faktorius paprastai yra mažesnis už SPF 15;
geriausia avėti lengvą, natūralaus pluošto avalynę; dėvėti plačiabryles skrybėles; naudoti apsauginius kremus nuo saulės.
Atkreipiame dėmesį, kad apsaugos nuo saulės kremai, losjonai skirti ne tam, kad galėtumėte ilgiau būti saulėje, bet apsaugoti jus nuo tiesioginių saulės spindulių, kai to negalima išvengti.
Kasdienei apsaugai tinka su SPF 15, o būnant saulėkaitoje: paplūdimyje ar lauke – ne mažesnės apsaugos faktorius SPF 30–50+(ir būtinai nuo UVA ir UVB spindulių).
Tepti pakankamą kiekį: pakankamas kiekis – 2 mg/cm² (2 valgomieji šaukštai apsauginio kremo visam kūnui) sutepti 30 min. prieš einant į saulę. Kartoti kas 2 val. (jei gamintojas nenurodė kitaip) ir būtinai po kiekvieno maudymosi ar stipresnio suprakaitavimo; naujagimius ir kūdikius saugoti nuo tiesioginės saulės.
Atkreipiame dėmesį, kad kūdikiams apsauginius kremus nuo saulės galima naudoti tik nuo 6 mėn.
ŽINOTINA, kad ultravioletiniai saulės spinduliai neigiamai veikia ir kitą mums be galo svarbų organą – akis, paliekančius savo padarinius – gali atsirasti ragenos pakenkimai – fotokeratitai.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl ilgalaikio saulės spindulių poveikio greičiau drumstėja lęšiukas ir gana jauname amžiuje gali išsivystyti katarakta, sunkiausias pakenkimas – tinklainės geltonosios dėmės degeneracija. Taip pat labai jautri UV spindulių poveikiui yra oda aplink akis: atsiranda raukšlės, pigmentinės dėmės, gali atsirasti ir voko navikai – dažniausiai bazalinių ląstelių karcinoma.
Kaip apsaugoti akis ir odą:
nepamiršti akinių nuo saulės, ypač pavasario-vasaros sezonu. Akiniai nuo saulės turi būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru.
Tai turi būti nurodyta ir akinių ženklinime, pvz., UV 400. Atkreipiame dėmesį, kad lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių; nepamiršti gerti daug skysčių: mineralinio, vandens su citrina, sulčių, geriau šviežių, kurias galima praskiesti vandeniu, arbatos.
Vengti putojančių, kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai netenka daug vandens; išsiugdyti savistabos įgūdžius: apsižiūrėti savo kūną nuo galvos iki pėdų grįžus iš paplūdimo ir toliau kiekvieną mėnesį, atkreipiant dėmesį ypač į esamas pigmentines dėmes, apgamus, įsivertinant ar nepakito jų būklė ar neatsirado naujų apgamų.
Apsilankyti pas savo gydytoją bent kartą metuose profesionaliai apžiūrai. Geriausia apsauga nuo saulės – jos keliamų pavojų tinkamas įsivertinimas ir teisinga elgsena
Specialistai vieningai sutaria, kad ankstyvoje stadijoje aptikus melanomą, galima išgydyti iki 97 procentų pacientų.
Nežiūrint į tai, kad atsiranda vis naujesnių ir tobulesnių gydymo būdų, tačiau didžiausia sėkmė įveikiant ligą aplanko tuos, kurie ją laiku pastebi.
Nepatingėkite ir bent kartą per mėnesį, o vasaros metu – kiekvieną kartą grįžus iš paplūdimio, apžiūrėti savo odą, o aptikus ką nors įtartino, kreiptis į gydytoją dermatologą.
