Paklaustas, kaip vertina šią naujovę, Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas iš karto pasiūlė palyginti situaciją pateikdamas tokį pavyzdį.
„Pirmas klausimas būtų, ar pačiam sveikatos apsaugos ministrui malonu, kai jį kiekvienais metais išreitinguoja kaip patį prasčiausią ministrą Lietuvoje. Ir kaip jaučiasi Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, kai jiems vadovauja toks ministras. Taigi realiai nemalonu tiek mums visiems, tiek pačiam ministrui“, – kalbėjo jis.
Profesoriaus manymu, tokie vertinimai – pakankamai subtilūs ir netgi subjektyvūs dalykai.
„Įsivaizduokite, kad tam tikra gydymo įstaiga išreitinguojama labai aukštai. Tada visi vaikšto pakėlę nosis, bet jei atsiduria kažkur apačioje, tai tiek gydytojai (kurie, toli gražu nereiškia, kad dirba prastai), tiek pacientai jaučiasi nekaip. Reitingavimas iš esmės neparodo, kokio lygio specialistai dirba toje įstaigoje, tiesiog galėjo taip susiklostyti, kad apylinkėje yra prirašyti labai sunkūs pacientai. Yra daug įvairių objektyvių veiksnių, kodėl negali būti tarp geriausių“, – dėstė Bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas.
Jo pastebėjimu, prie vienos įstaigos gali būti prirašyti studentai, moksleiviai, kurie dažnai neserga, sutinka skiepytis, tad įstaigos rodikliai bus geresni.
„Kitoje įstaigoje gi daugiau gali būti sergančių pensininkų, kuriuos nuolatos turi siųsti stacionariniam gydymui, ir dar, pavyzdžiui, kurie nenori skiepytis. Taigi rodikliai prasti ne dėl to, kad gydytojai blogi, o tiesiog susiklostė tokia situacija“, – aiškino jis.
J. Kalibatas priminė, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas iš esmės atsiremia į prirašytų pacientų skaičių.
„Taip, yra ir gero darbo rodikliai, įvairios programos, bet iš esmės nėra pacientų – nėra pinigų. Antrinis lygis gauna apmokėjimą pagal konsultacijų kiekį. Jei nėra pacientų, vėlgi nėra pinigų. Ir nors tiek gydytojai, tiek antro lygio konsultantai gali būti puikūs, jei nebus pacientų, tokia įstaiga per kokius metus gali būti lengvai uždaryta“, – pastebėjo pašnekovas.
Negana to, atkreipė dėmesį profesorius, kad toks viešas reitingavimas tik be reikalo skatina trintį tarp gydytojų ir pacientų.
„Norisi paklausti, ar tai kelia gydytojų autoritetą pacientų akyse, kai įstaiga yra tarp pačių blogiausių. Taip, pacientai turi galimybę persirašyti į kitą gydymo įstaigą. Tačiau jei kur rajone yra viena poliklinika ar pirminis sveikatos priežiūros centras ir gyventojai sužino, kad ta įstaiga yra pačiame gale, jie neturi galimybės pasirinkti kitos įstaigos, vis tiek turi ten eiti. Ar tai jiems ir ligoninės personalui bus malonu? Tačiau ką pacientui daryti, juk jis negali važiuoti į kitą rajoną“, – kalbėjo J. Kalibatas.
Įžvelgia pavojų dėl žalos sveikatai
Nors A. Veryga, pristatydamas naujieną, tvirtino, kad reitinguojant įstaigas kaip tik sudaromos sąlygos įstaigoms efektyviau veikti, J. Kalibato manymu, tikrai nebus išvengta vadovų spaudimo, kad reikia uždirbti daugiau pinigų, atitikti rodiklius. O tai, jo manymu, prie gero nepriveda.
„Klausimas, ar pacientui tai bus į naudą. Manau kad, atvirkščiai, tik gali būti padaryta žala. Pavyzdžiui, gali susidaryti ydinga situacija, kad gydytojai, norėdami gauti gerus balus, nesiųs pacientų į ligoninę tada, kada jiems išties ten reikėtų atsidurti, nes mažesnis hospitalizacijų skaičius vertinamas kaip geras rodiklis.
Kita situacija – toje apylinkėje, kur yra daug sergančių, senyvo amžiaus žmonių, nori nenori reikia skirti antibiotikus. O taip išeina, kad tas gydytojas, kuris skyrė antibiotikus, yra blogas. Taigi neišeina atmesti galimybės, kad gydytojas galbūt stengsis neskirti antibiotikų, bandys gydyti kitais būdais, nors pagal indikacijas tai bus reikalinga. Arba tame rajone atsirado kokia antivakserių bendruomenė ir žmonės kategoriškai atsisako skiepytis. Taigi gydytojas nieko negalės padaryti", – kalbėjo J. Kalibatas.
Jo manymu, toks kritikavimas nėra reikalingas juo labiau dėl to, kad sveikatos apsaugos finansavimas apskritai ir taip yra per menkas.
„Rajonuose daug kur trūksta gydytojų, tai yra daug platesnės didžiulės problemos. Sveikata yra tokia sritis, kur negalima taikyti tokių pačių rodiklių kaip kokioje gamykloje. Kai pats buvau jaunas, galvojau panašiai kaip dabartinis ministras, kad kas ekonomiškai nenaudinga, sveikatos apsaugoje turi redukuotis – nerentabilios ligoninės, poliklinikos. Bet pasauliniai konsultantai pabrėžia, kad rinkos ekonomika sveikatos apsaugos srityje veikia labai menkai ir dažnai tenka daryti sprendimus, kurie būna ne tai kad nenaudingi, bet net ir nuostolingi. O visgi svarbiausia yra žmonių sveikata, tad reikia ir mokėti, ir permokėti, niekur nuo to nepabėgsim“, – kalbėjo gydytojas.
Pagal kokius rodiklius vertina?
Portalas tv3.lt jau rašė, kad planuojama reitinguoti 409 pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigas, kurios turi sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, t. y. poliklinikos, šeimos centrai, šeimos gydytojų kabinetai. Į šias gretas patenka tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos. Įstaigos, neturinčios sutarčių su ligonių kasomis, vertinamos nebus.
Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra skatinamos už gerus darbo rezultatus pagal 16 rodiklių (14 gerų šeimos gydytojo komandos, 1 gerų pirminės odontologinės pagalbos ir 1 gerų pirminės psichikos sveikatos priežiūros rezultatų rodikliai), kurie apima profilaktinių priemonių taikymą, lėtinių ligų priežiūrą, racionalų antimikrobinių vaistų skyrimą, prevencijos priemonių vykdymą ir kt.
Gerų šeimos gydytojo komandos darbo rezultatų rodikliai:
1. Vaikų profilaktinių tikrinimų intensyvumas.
2. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos vykdymas.
3. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos vykdymas.
4. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas.
5. Sergančiųjų arterine hipertenzija hospitalizacijos dažnis.
6. Sergančiųjų cukriniu diabetu hospitalizacijos dažnis.
7. Sergančiųjų bronchine astma hospitalizacijos dažnis.
8. Sergančiųjų pneumonija hospitalizacijos dažnis.
9. Sergančiųjų staziniu širdies nepakankamumu hospitalizacijos dažnis.
10. Sergančiųjų ausų, nosies, gerklės infekcijomis hospitalizacijos dažnis.
11. Sergančiųjų pielonefritu hospitalizacijos dažnis.
12. Vyresnių nei 65 metų asmenų skiepijimas gripo vakcina.
13. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu glikozilinto hemoglobino efektyvi kontrolė.
14. Racionalus antimikrobinių vaistų skyrimas vaikams:
• siauro spektro antimikrobinių vaistų (fenoksimetilpenicilino) skyrimo dažnis;
• bendras antimikrobinių vaistų skyrimo dažnis. Gerų pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros rezultatų rodiklis
15. Vaikų dantų profilaktinių tikrinimų intensyvumas. Gerų pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros rezultatų rodiklis
16. Sergančiųjų šizofrenija hospitalizacijos dažnis.
Intensyviai dirbančioms gydymo įstaigoms skatinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto šiemet iš viso skiriama 35,1 mln. eurų.
