Prezidento rinkimuose besivaržanti savarankiška kandidatė Dalia Grybauskaitė teigia, jog Lietuvoje perėjimas prie profesionalios kariuomenės buvo pernelyg staigus ir abejoja, ar tam buvo deramai pasiruošta.
D. Grybauskaitės manymu, Lietuva galėtų turėti pagrindinę - šauktinių kariuomenę ir šalia to nedidelę profesionalų kariuomenę.
„Kariuomenė Lietuvoje atliko keletą funkcijų - ne tik gynybos, bet ir puoselėjanti bei ugdanti patriotizmą. Manau, daug praradome pakeitus šauktinių kariuomenę tik profesionalia“, - sakė kandidatė penktadienį atsakydama į klausimus Piliečių santalkos organizuotame susitikime su visuomene.
D. Grybauskaitė pripažindama, jog nėra gerai įsigilinusi į krašto apsaugos reikalus, čia pat teigė, jog „intuityviai mananti“, kad Lietuvai reikia ir šauktinių kariuomenės.
„(...) Man regis, mes visi esme pajutę, kad vien NATO šydo gali neužtekti(...) Aš asmeniškai manyčiau, kad Lietuva galėtų sau leisti turėti pagrindinę šauktinių kariuomenę ir nedidelę profesionalų kariuomenę, kuri galėtų dalyvauti kaip partneris ir vykdyti karines funkcijas kaip NATO narės tarptautinėse misijose. Tai būtų ir pigiau. Galų gale prasminga ne tik kariniu, bet ir pilietiniu požiūriu, nes tas staigus perėjimas prie profesionalios kariuomnenės, pagal tas žinias, kurias aš turiu, atrodo, buvo pernelyg staigus ir ne visai gerai apgalvotas“, - kalbėjo kandidatė.
Praėjusios kadencijos Seimas prieš metus priėmė sprendimus, numatančius, kad 2013 metais Lietuvos kariuomenėje neliks šauktinių ir bus visiškai pereita prie profesionalios kariuomenės.
Remiantis Seimo priimta rezoliucija ir kitais teisės aktais tuometinis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas pernai rugsėjį pasirašė įsakymą dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sustabdymo. Ministro įsakymu taip pat nustatyta, kad dabar privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai tarnaus iki 2009 metų liepos 1 dienos, o vėliau bus paleisti. Tuo metu įstatymai numato, kad šauktinių turėtų nebelikt iki 2013 metų.
Šiuo metu tarp 26 NATO narių, be Lietuvos, šauktinių kariuomenes turi Estija, Norvegija, Graikija, Turkija, Vokietija bei Danija, beje, pastaroji sutrumpino privalomosios tarnybos trukmę iki 3 mėnesių trunkančių mokymų.
Kalbėdama apie užsienio politiką, D.Grybauskaitė kartojo sieksianti ją subalansuoti - viena vertus iki šiol turėtų kai kurių ambicingų tikslų, kita vertus, siekiant didesnio konstruktyvumo su užsienio valstybėmis ir didesnio Lietuvos interesų atstovavimo.
„Ambicijos Lietuvos sveikos ir skatina vystymąsi. Ir adrenalino visiems reikia. Ambicijų nereikėtų atsisakinėti, bet reikia pamatuoti, ar jos realios, ar yra tiesiog gera nuomonė apie save. Tai kai kurios ambicijos yra kilę iš nepasitikėjimo savimi ir aš to net ambicija nepavadinčiau. Tai daugiau demonstracija galios, kurios neturime ir niekas mums jos nesuteikė. Mes galime įsivaizduoti, kad mes lyderiai, galime įsivaizduoti, kad apie mus labai gerai galvoja, bet būtų gerai kad ir kiti taip pat apie mus galvotų“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Ji teigė pirmiausia sieksianti ginti pirmiausia Lietuvos interesus – „įvairiais įmanomais būdais“.
„Kartais matau, kad prioritetu laikome ne visada savo interesus ir tai labai ryškiai matosi, kad mūsų užsienio nesubalansuota ir nekonsrtuktyvi, o nepasitikinčios savimi šalies aštrios retorikos demonstracija. Šitą aš mačiau Europos sąjungoje, Europos Komisijoje ir šitą matė ir kitos šalys“, - sakė Europos Komisijoje pastarąjį penkmetį dirbusi kandidatė.
Paklausta konkrečių pavyzdžių, kuomet Lietuva negynė savų interesų, D.Grybauskaitė prisiminė Lietuvos laikyseną dėl ES derybų su Rusija atnaujinimo.
Anot D.Grybauskaitės, Lietuva griežtai prieštaravo derybų atnaujinimui, reikalaudama į deklaraciją įtraukti kai kuriuos siūlymus, tačiau tarp jų nebuvo reikalavimų atnaujinti naftos tiekimą Rusijos jau ilgus metus „remontuojamu“ „Družbos“ naftotiekiu.
„Kai Lietuva labai paprieštaravo ir labai daug pridėjo reikalavimų - bet juose nebuvo „Družbos“ atstatymo, tiekimo (naftos - BNS) atstatymo, o buvo Moldova... Labai gerai - ginkime, jei galime padėti, bet kodėl pirmiausia nekalbame apie tai, kas čia pas mus?“, - retoriškai klausė kandidatė.
Ji taip pat patikino savo komandą, taip pat ir užsienio politikos patarėjus, besirinksianti pati, būsianti savarankiška, tačiau patikino, kad dėl užsienio politikos gairių besitarsianti su Seimu bei Vyriausybe.
Klausiama apie būsimą pirmąjį savo vizitą į užsienį, jei laimėtų rinkimus, D.Grybauskatė pabrėžė, jog pirmoji jos kelionė būsianti „į Lietuvą“, ir teigė šiuo atveju nesilaikysianti „simbolikos taisyklių“, vyskianti pirmiausia į tą valstybę, į kurią labiausiai reikės.
Penktadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikus kandidatų pažymėjimus, Lietuvoje oficialiai prasidėjo prezidento rinkimų agitacijos kampanija.
VRK paskelbė septynis kandidatus į prezidentus. Tai: Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, Darbo partijos kandidatė Loreta Graužinienė, savarankiškai rinkimuose dalyvaujanti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, savarankiškas kandidatas atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Valentinas Mazuronis, savarankiška rinkimų dalyvė ekspremjerė Kazimira Prunskienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną. Antrasis turas, jei prireiks, planuojamas kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.
