Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šią savaitę Lietuvoje dėl paskelbto karantino nedirba 132 mokyklos. Daugiausia ugdymo įstaigų nedirba Kauno rajone – 23 iš 27.
Kauno mieste ugdymas dėl ligų sustabdytas 11 iš 66, o Vilniuje – 19 iš 118 mokyklų.
Situacija geresnė Šiauliuose. Čia pamokos nevyksta tik 3 mokyklose, Panevėžyje ugdymas sustabdytas tik 1, o Klaipėdoje kol kas uždarytų mokyklų nėra.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja.
Specialistų teigimu, daugiausiai hospitalizuotų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. Praėjusią savaitę dėl gripo į ligoninę paguldyti 242 asmenys. Iš jų – 33 vaikai iki dvejų metų, 141 vaikas nuo 2–17 metų, kiti – suaugusieji. Hospitalizuotos 3 besilaukiančios moterys. 11 sergančiųjų gydomi intensyvios terapijos skyriuje.
Ligos išmokos
„Sodros“ atstovų teigimu, kadangi per šį gripo sezoną epidemija paskelbta jau kiek daugiau nei pusėje šalies savivaldybių, dėl ligos išmokų turėtų kreiptis gerokai daugiau gyventojų nei pernai.
Per 2 šių metų mėnesius jau išduota apie pusę milijono nedarbingumo pažymų. Vien per praėjusią savaitę – 50 tūkstančių, o per vos 2 šios savaitės dienas – 22 tūkstančiai.
„Sodros“ duomenimis, susirgus už pirmąsias 2 ligos dienas 80 –100 procentų uždarbio dydžio ligos išmoką moka darbdavys. Nuo 3 nedarbingumo dienos „Sodra“ moka 80 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.
Susirgus vaikui nuo pirmos ligos dienos „Sodra“ moka 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.
Ligos išmoka negali būti mažesnė ar didesnė, nei nustatytos ribos: minimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis yra 6,02 Eur. Maksimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis: 64,21 Eur, slaugant vaiką - 68,22 Eur.
Jeigu pagal darbo grafiką žmogus turėjo dirbti savaitgalį ar švenčių dienomis, už pirmas 2 ligos dienas, kurios sutampa su žmogaus darbo grafiku, išmoką moka darbdavys. „Sodra“ ligos išmoką moka tik už kalendorines darbo dienas, taikant 5 darbo dienų savaitę (nepriklausomai nuo individualaus žmogaus darbo grafiko).
Vaistinėse įtampa dėl vaistų trūkumo
Pasak UAB „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovės Astos Valatkevičienės, visose šalies vaistinėse jaučiama, kad gripo epidemija apėmė daugiaui nei pusę Lietuvos.
„Pats bumas vaistinėse prasidėjo prieš 2 savaites. Pirmos vasario savaitės buvo ir tebėra labai įtemptos. Visos vaistinės jaučia gripo epidemiją Lietuvoje. Žmonės ieško visko: nuo vitamino C, D, kitų imuniteto stiprinimui skirtų priemonių iki rimčiausių atigripnių receptinių vaistų. Taip pat ieškoma ir vaistažolių, įvairių žolelių, karštųjų gėrimų gripo simptomams lengvinti,” - tv3.lt teigė A. Valatkevičienė.
Sparčiai augant sergamumui, žmonėms kai kurių receptinių vaistų tenka paieškoti keliose vaistinėse.
„Jaučiama įtampa dėl kai kurių receptinių antigripinių vaistų. Jų paklausa itin išaugo. Mes skaičiuojame, kad vieno iš antigripinių vaistų paklausa vasario pradžioje išaugo 6 kartus lyginant tai su praėjusiais metais. Tam ne visos vaistinės buvo pasiruošusios. Todėl žmonės ieško, sako, kad neranda tų vaistų. Tačiau vaistinės žino šią situaciją, seka likučius, rūpinasi, kad vaistų nepritrūktų. Tarėmės su didmenininkais dėl didesnių vaistų kiekių. Stengiamės, kad jei vienoje vaistinėje preparatų nėra, klientai juos galėtų rasti kitoje, artimiausioje vaistinėje,“ - tikina A. Valatkevičienė.
Vaistininkai pastebi, kad iš lentynų šluojamos ir medicininės kaukės.
„Mes tuo džiaugiamės. Tai rodo, kad žmonės tampa sąmoningesni, stengiasi apsaugoti save ir kitus. Medicininės kaukės apsaugo, kai esi sveikas, tačiau turi eiti į viešą vietą, kur epidemijos metu, gali būti daug sergančiųjų ar peršalusiųjų. Taip pat susirgus dėvima kaukė padeda apsaugoti aplinkinius,“ - tikina vaistinės atstovė.
Patarimai, kaip greičiau pasveikti
Susirgus gripu reikėtų kviesti gydytoją į namus ir, kaip pataria sveikatos apsaugos ministerija, laikytis šių patarimų. Pirmosiomis dienomis geriausia pagulėti. Jei gripas nesikomplikuoja, jis praeina per savaitę.
Ligos pradžioje, kol temperatūra dar neaukšta (37,0-37,2°C), prieš miegą galima pakaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis. Kelis kartus per dieną įkvėpti smulkinto česnako ar svogūno kvapo. Nuo kosulio tinka virto piene ir pertrinto svogūno, rugiagėlių žiedų arbata.
Skaudančią gerklę reikėtų skalauti druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi. Gerklės skausmą malšinti karštu medaus ir citrinų gėrimu. Naudinga gerti prakaitavimą sukeliančios karštos liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatos, vitamino C.
Temperatūrai mažinti tinka ramunėlių užpilas. Gerti kaip arbatą, po puodelį kasdien. Pasveikti padeda citrininės melisos arbata – savaitę 2 kartus per dieną gerti po puoduką.
Kambarį, kuriame guli ligonis, reikia dažnai vėdinti ir valyti.
