„Mes matome išaugusį rusų karinio jūrų laivyno aktyvumą, kuomet vykdome mokymus“, – pareiškė vieno iš NATO kariuomenės dalinių vadas Roterdame vykusios spaudos konferencijos metu. – Pavyzdžiui, kuomet mes atliekame priešraketinės gynybos programos manevrus, mes pastebime daugiau rusų laivų, negu įprasta. Jie prisiartina arčiau, negu ankstesniais dešimtmečiais. Jie aiškiai siekia, kad jų dalyvavimas būtų matomas“.
„Mes taip pat matome virš mūsų karo laivų praskrendančius rusų naikintuvus, galima sakyti, kad provokatyviai, siekiant parodyti savo buvimą“, – pridūrė generolas.
Dėmesys – Arkties regionui
Poliarinis ratas vis dažniau yra įvardijamas kaip Didžiosios Britanijos ir NATO strateginių interesų zona, tuo pat metu į šias, dėl globalinio atšilimo naujai atrastas, teritorijas pretenduoja ir Rusija su Kinija. Tai ne tik nauji prekybos keliai ar strateginės svarbos vietos, tačiau ir, nutirpus ledynams, galimybės pasiekti naujus planetos turtų klodus.
Generolas taip pat nesureikšmino „Brexit“ efekto Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos partnerystei saugumo klausimais. „Mes abu esame NATO partneriai, todėl aš nenumatau jokių prieštaravimų bendradarbiaujant mūsų karinėms pajėgoms ir po to, kai „Brexit“ procesas bus baigtas. Patinka jums tai ar ne, jūs vis dar Europos dalis“, – aiškino jis.
J. Mac Mootry apie rusų įtaką Šiaurėje prabilo praėjus kelioms savaitėms po Didžiosios Britanijos gynybos ministro Gavino Williamsono atskleistos „Arkties gynybos strategijos“, į kurią įeina ir 800 britų karių išsiuntimas į Norvegiją kitais metais. Londonas taip pat statosi naują karinę bazę Norvegijos šiaurėje.
Perspėjimai – Rusija aktyvina savo veiksmus
Pažymima, kad Vakarų šalys ne sykį išsakė nerimą dėl Maskvos interesų Arktyje ir rusų kariuomenės veiksmų regione. Rugpjūtį Didžioji Britanija išsakė būtinybę stiprinti Arkties gynybą dėl augančios Rusijos karinės įtakos regione.
Britų parlamento sudarytoje ataskaitoje kalbama, kad Kremlius didina savo įtaką Arktyje ir gali išprovokuoti lenktyniavimo grėsmę. Parlamentarai užsiminė apie Rusijos veiksmus Arktyje: naujų bazių atidarymas ir senų atstatymas, didelio skaičiaus karių dislokavimas gretimose teritorijose ir oro gynybos sistemų dislokavimas ten.
Kovo mėnesį NATO pajėgų vadas Europoje, amerikiečių generolas Curtisas M. Scaparrotti paskelbė apie Rusijos bandymus kontroliuoti jūrų kelius Arktyje. Jo teigimu, Maskva norėdama gali per du ar tris metus įvesti jūrų kelių šiaurėje kontrolę. Rugsėjį „The Washington Post“ rašė, kad vystantis globaliam atšilimui šis regionas gali tapti Rusijos „Sueco kanalu“.
Rusija savo interesų dėl Arkties įsisavinimo ir neslepia. 2016-aisiais Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anonsavo rusų pajėgų stiprinimą Arkties regione. 2017-ųjų pabaigoje kariuomenės vadas paskelbė, kad Rusijos gynybos ministerija faktiškai baigė savo objektų Arktyje statybas. Kotelnyj, Aleksandros Žemėje, Vrangelio salose ir Šmidto kyšulyje per penkerius metus buvo sutvarkyta ar naujai pastatyta daugiau nei 400 objektų. Juose yra dislokuota daugiau nei 1 tūkst. karių, specialiosios technikos ir ginkluotės.
Praėjusiais metais taip pat buvo paskelbta tyrimų centro „Henry Jackson Society“ ataskaita, kurioje pažymimas Rusijos naudojimasis NATO „nuolaidžiavimu“. Didžiausia pasaulyje valstybė aktyviai militarizuoja Arkties regioną ir įsisavina gamtos resursus, teigiama ataskaitoje.
Šių metų rugpjūtį S. Šoigu pareikė, kad Arktis tapo eilės valstybių interesų centru, ir neatmetė galimų karinių konfliktų ateityje. Tuomet jis suformulavo tradicinį Kremliui prioritetą – „Rusijos kariuomenės tikslas yra ginti nacionalinius interesus Arktyje“.
