Daugelis žmonių mano, kad šie negalavimai praeis savaime, todėl nesistengia ieškoti ligos priežasties. Farmacininkė Gintarė Krikščiūnienė pasakojo, kad ne visada padeda tokie liaudies medicinos receptai, kaip šviežiai tarkuotų bulvių sulčių gėrimas, mirkyti linų sėmenys, turintys gleivių, ar sodos gėrimas.
Tačiau kartais ir vaistai padaro meškos paslaugą – tiek sumažina skrandžio rūgšties gamybą, kad tokia terpė tampa palanki dar sparčiau plisti įvairiems sukėlėjams bei apsunkina virškinimą, rašoma pranešime spaudai.
Apie mitus, kurie susiję su rėmens atsiradimu ir gydymu, pasakojanti G. Krikščiūnienė atkreipė dėmesį, kad vaistinėje apsilankę negaluojantys žmonės neretai mano, jog kalti būna įvairūs maisto produktai.
Ar yra žinoma, kodėl didėja skrandžio rūgštingumas?
Virškinimo sistema yra unikali, ji apdoroja suvalgytą maistą tiek mechaniškai, tiek chemiškai, be joje vykstančių procesų organizmas negalėtų pasisavinti maisto medžiagų, o skrandyje gaminama druskos rūgštis atlieka itin svarbų vaidmenį visoje minėtoje grandinėje.
Normaliai veikiančioje virškinimo sistemoje maistas visada juda viena kryptimi. Yra daug saugiklių, kurie neleidžia grįžti maistui atgal, pavyzdžiui, stemplės sfinkteris, vadinamasis stemplės raukas. Kai dėl įvairių priežasčių sutrinka jo sandarumas, maistas iš skrandžio grįžta atgal į stemplę.
Virškinamojo trakto negalavimai, taip pat gastroezofaginio refliukso liga (GERL), gali turėti dviejų rūšių kilmę: tai funkciniai sutrikimai, siejami su konkrečiais maisto produktais, persivalgymu, ir nefunkciniai sutrikimai, siejami su padidėjusiu nervinės sistemos jautrumu, gretutinėmis ligomis.
Didžioji dalis skrandžio rūgštingumo sutrikimų yra susiję su gyvenimo būdu, mitybos ypatumais, kai kurių maisto produktų vartojimu, taip pat žalingais įpročiais. Yra net sąrašas maisto produktų, kurie atlaisvina virškinamojo trakto raukus, todėl iš skrandžio maisto turinys gali patekti į stemplę, o tai sukelia itin nemalonius pojūčius. Tačiau tokius pačius pojūčius gali jausti ir žmonės, kurių nervų sistema yra itin jautri. Dėl patiriamo streso, nervinės įtampos jiems gali kilti funkcinei dispepsijai būdingų požymių.
Kokie maisto produktai labiausiai provokuoja rėmenį?
Yra daug veiksnių, kurie didina skrandžio rūgštingumą ir provokuoja rėmenį. Tai – nereguliarus maitinimasis, persivalgymas, valgymas prieš miegą, maudymąsi ar sportavimą, antsvoris, saldieji gėrimai, aštrus, rūgštus ir riebus maistas, padažai, šokoladas, kai kurie vaistai, rūkymas, alkoholis, stresas, miego stoka, taip pat ir H. pylori infekcija.
O kaip dėl kavos? Ar gali kava mėgautis žmonės, kurie nuolat skundžiasi rėmeniu?
Yra tam tikrų mitų, kurie susiję su rėmens atsiradimu, pavyzdžiui, pastebėta, kad kavos mėgėjai dažniau kenčia nuo šio negalavimo. Tačiau kaip medikė norėčiau priminti, kad kalta ne pati kava, o tai, kaip ji vartojama. Kava turi daug veikliųjų medžiagų, veikiančių skrandžio rūgštingumą. Tačiau niekada nepatariu atsisakyti mėgstamo ir teisingo kavos gėrimo ritualo. Svarbu visada sau priminti, kad nuo vaisto iki nuodo – tik vienas žingsnis, viskas priklauso nuo dozės. Taip ir su kava.
Ar visada reikia mažinti skrandžio rūgštingumą?
Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad pajutus rėmenį reikia mažinti skrandžio rūgštingumą. Tačiau skrandžio rūgštis mums yra reikalinga. Ji padeda organizmui pasisavinti statybines medžiagas, reikalingas mūsų ląstelėms, taip pat mikroelementus, vitaminus. Skrandžio rūgštis apsaugo mus nuo virusų, bakterijų ir grybelių sukeliančių infekcijas. Tai – agresyvi rūgštis, jos rūgštingumas yra didelis (pH siekia 1,5), bet skrandžio gleivinė yra atspari. Jei skrandžio rūgštis iš skrandžio patenka į kitus organus, yra blogai.
Rėmuo yra stiprus deginantis jausmas, tačiau nebūtinai susijęs su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Dažnai žmonės kaltina pernelyg didelį šios rūgšties kiekį, imasi skrandžio rūgštingumą mažinančių preparatų, bet tai ne visada yra teisinga, o kartais net žalinga.
Kodėl savigyda gali blogai baigtis?
Žmonės turi stebėti savijautą, mokėti įsiklausyti į savo vidinį balsą. Bet tai ne vienos dienos darbas. Ieškodami, kaip sau padėti, dažniausiai mes naršome internete, o ten yra daug prieštaringos informacijos. Jei į paieškos sistemą įvesime žodžius „padidėjęs rūgštingumas“, rasime tokių simptomų kaip pykinimas, rėmuo, pilvo pūtimas, nevirškinimo jausmas.
Įrašę į paieškos sistemą „hipochlorhidrija“ arba „mažas rūgštingumas“, rasime lygiai tokius pačius simptomus. Toks pavyzdys rodo, kad geriausia kreiptis į specialistą, kuris nustatys, kokia yra tikroji rėmens priežastis.
Nepatarčiau patiems eksperimentuoti ir ieškoti internete simptomų, kurie būdingi sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui. Galima smarkiai apsirikti ir pakenkti sau, gal net pražiopsoti ankstyvąjį skrandžio vėžį.
Kiekvienoje vaistinėje yra daugybė preparatų, reguliuojančių skrandžio rūgštingumą. Kaip išsirinkti tinkamiausią priemonę?
Vieniems rėmuo gali atsirasti kaip trumpalaikis sutrikimas persivalgius, kitiems jis būna susijęs su gretimomis ligomis, įvairių vaistų sukeltu nepageidaujamu poveikiu. Todėl vaistinėse gausu įvairių preparatų ir jie visi yra reikalingi.
Yra receptinių ir nereceptinių medikamentų, taip pat maisto papildų. Vieni preparatai blokuoja skrandžio rūgštį, kiti – veikia jos gamybą, dar kiti normalizuoja virškinamojo trakto veiklą. Yra ilgas sąrašas priemonių, padedančių nuo rėmens, jis apima ne tik cheminius, bet ir augalinius preparatus.
Daug kas rėmenį klaidingai lygina su gaisru, kurį būtina kuo greičiau užgesinti, nes deginimo jausmas „po duobute“ gali būti sunkiai pakeliamas. Tokia būsena labai vargina.
Tačiau užgesinę gaisrą privalome ieškoti priežasties, kad nelaimė nepasikartotų. Taip ir rėmuo gali sugrįžti. Vadinasi, būtina šalinti priežastį.
Yra vienas svarbiausių dalykų, susijęs su virškinamojo trakto ligomis, į kurį turi atkreipti dėmesį tiek pacientas, tiek specialistas. Būtina žinoti, kiek ilgai žmogų vargina rėmuo – ar tai savaitę trunkantis negalavimas, ar jau metus trunkanti bėda, taip pat kiek laiko yra vartojami vaistai, ar jie padėjo.
Vis daugiau žmonių ieško kuo natūralesnių gydymo būdų ir vengia cheminių preparatų. Ką siūlytumėte jiems?
Turime taikyti integratyvų, visaapimantį gydymą, nes vien tradicinių vaistų nuo rėmens nepakanka.
Man artima holistinė medicina, kai yra gydomas ne vienas kuris nors organas, bet visapusiškai vertinama žmogaus būklė. Tuo remiasi taip pat integratyvi medicina, kurios tikslas – ne nuslopinti simptomus, o šalinti ligos priežastį.
Esu fitoterapijos gerbėja, pastaruoju metu gaminama daug preparatų iš vaistinių augalų. Jei vargina rėmuo, pirmo pasirinkimo priemonė yra saldymedis. Šis augalas ne veltui vadinamas karalių karaliumi, nes nuo seno naudojamas gydant virškinimo sutrikimus. Saldymedis mažina uždegimą, apsaugo nuo virusų, bakterijų ir infekcijų, padeda palaikyti skrandžio rūgštingumo pusiausvyrą.
Taikant šiuolaikines technologijas yra sukurta nauja saldymedžio forma, dėl kurios šį augalą galima saugiai ir ilgai vartoti, nepatiriant nepageidaujamų poveikių. Tai saldymedžio preparatai, kuriuose yra pašalinta glicirhizininė rūgštis.
Naujos formulės deglicirinizuotą saldymedį DGL gali vartoti rizikos grupėms priklausantys asmenys, kurios vargina rėmuo. Taip pat jį patariama vartoti net ir tiems, kurių organizme yra sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, nes mažiau gaminama druskos rūgšties, pavyzdžiui, vyresniame amžiuje.
Pernelyg mažas druskos rūgšties kiekis gresia mažakraujyste, vitaminų trūkumu. Todėl vyresnio amžiaus asmenims reikia kur kas dažniau ne mažinti, o sureguliuoti skrandžio rūgštingumą.
DGL saldymedis pasižymi tuo, kad yra saugus, vartojant ilgesnį laiką ir turi teigiamą poveikį visai virškinimo sistemai. Tokį tikslą mokslininkams ir farmacijos gamintojams pavyko pasiekti, derinant DGL saldymedį su kitomis biologiškai veikliomis medžiagomis, aptinkamomis ožragėje, gencijone, pankolio sėklose.
Naujas galimybes fitoterapijai atveria kartu su DGL saldymedžiu naudojamos taip pat gerosios bakterijos, magnio oksidas, inulinas ir kiti komponentai.
Ieškant geriausių sprendimų, kaip suvaldyti rėmenį, naudingiausi yra kompleksiniai deriniai. Reikėtų stengtis reguliuoti ir normalizuoti rūgšties gamybą, apsaugoti skrandžio gleivinę, mažinti uždegimą, jei reikia, paskatinti motoriką ir virškinimą, mažinti spazmus, palaikyti sveiką virškinimo trakto mikroflorą.
Siekiant šių gydymo tikslų gali būti naudojami augalai, maisto produktai, mineralai, taip pat gerosios bakterijos. Pagalba iš gamtos ypač reikalinga daugeliui prastai besijaučiančių žmonių, kurie neįtaria, kad serga.
