Spalio 12-ąją vyksiantys Seimo rinkimai bus didelis išbandymas Lietuvai. Reikės rinktis, ar valstybė toliau leisis užvaldoma oligarchinių grupuočių, ar pasirinks galimybę toliau plėtoti pastaruoju metu apvytusius demokratijos daigus? "Lietuvos žinios" (LŽ) pradeda pokalbių ciklą „Rinkimai-2008“, kuriame keliolikos šalies partijų vadovams bus leista išdėstyti, kokią Lietuvos ateitį jie mato per ateinančius ketverius metus, kokiomis priemonėmis bus grumiamasi su artėjančiais ekonomikos iššūkiais, galiausiai kas, su kuo ir kaip ketina „kovoti už tą Lietuvą“?
Pirmasis savo vizijas išdėstė Vyriausybės vadovas, Socialdemokratų partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Premjeras norėtų būti premjeru.
- Esate užsiminęs, kad norėtumėte, galėtumėte būti ir kitos, porinkiminės Vyriausybės vadovu. Ar šios užuominos reikštų, jog manote, kad socialdemokratams rinkimai bus palankūs?
- Manau, kad rinkimai bus sudėtingi kaip visada, nes lengvų rinkimų nebūna. Tačiau socialdemokratai turi savo pastovų elektoratą; mūsų partija, ko gero, bus vienintelė, kuri įvykdė savo rinkimų programą. Daugeliu atvejų ją netgi viršijo.
2004 m. mes paskelbėme daug labai konkrečių rodiklių, pavyzdžiui, kad vidutinė pensija per kadenciją pasieks 650 Lt, o tai atrodė gana fantastiškai. Šiuo metu šis rodiklis jau yra viršytas - nuo rugpjūčio 1 dienos mes didiname pensijas 75 Lt, tad vidutinė pensija bus 830 Lt. Antras dalykas, kuriuo esu įsitikinęs,- socialdemokratų Vyriausybės sugebėjo išsaugoti labai spartų šalies ekonomikos augimą - vidurkis buvo 7-8 proc. Šalies ūkis paaugo trečdaliu, nepaisant tų iššūkių, kurie atėjo su pasaulio energetinių žaliavų brangimu ir šio sektoriaus krize. Maisto produktų brangimas taip pat objektyvus veiksnys, kuriam įtaką daro procesai, vykstantys ne mūsų šalies viduje, bet mus, kaip atviros rinkos šalį, veikia. Žmonėms yra svarbūs ir strateginiai sprendimai dėl atominės elektrinės, nes tai vienintelė reali alternatyva dujoms, naftai bei galimybei išsaugoti mūsų energetinę nepriklausomybę. Pigesnė elektra gyvybiškai svarbi ne tik gyventojams, bet ir šalies pramonei. Mes labai daug investavome į inovacijas - priėmėme sprendimą dėl integruoto verslo-mokslo slėnio kūrimo Klaipėdoje. Svarstomos dar keturios panašios programos, į kurias bus investuota apie 10 proc. ES struktūrinės paramos lėšų.
Todėl tikiu, kad turime ką pasakyti žmonėms. Ir žmonės supras, kad politikai, kurie savo programą įvykdo ir siūlo naujas realias programas, o ne populizmą, paruoštą „piaro“ specialistų, turi perspektyvų. Jau ne kartą sakiau - be socialdemokratų nauja Vyriausybė nebus sudaryta. Jei šios prognozės pasitvirtins, tuomet mano pretenzijos, kaip kai kas sako, būti premjeru yra visiškai pagrįstos.
- Sociologiniai tyrimai rodo, kad dabar gautumėte tik apie 10 proc. balsų. Be to, dalis partijos išėjo į „frontus“. Kaip toks skaidymasis veiks rinkimus?
- Tokie dalykai nutinka prieš kiekvienus rinkimus - vienas ar kitas nevykęs veikėjas puola kurti savo partiją. Buvo „dutūkstantininkai“ - žinote, koks jų likimas. O šiemet iš partijos beveik niekas neišėjo, išskyrus poną Paleckį, kuris į savo partiją įtraukė seną buvusią nomenklatūrą, nieko daugiau. Tai nėra mums didelis iššūkis.
Rinkimų sėkmę nulems antrasis rinkimų turas, t.y. rezultatai vienmandatėse apygardose. Tikiuosi, kad čia mes turime galimybių pasirodyti stipresni, negu kitos partijos.
„Piaro“ aukos
- Kaip komentuotumėte dažnai girdimus teiginius, kad ir Jūs, ir socialdemokratų partija yra visiškai nutolusi nuo savo pamatinių ideologinių vertybių, tapusi stambaus kapitalo, monopolijų atstovė, advokatė?
- Tai yra opozicinių partijų „piaro“ dalis, kovojant prieš mus. Ir nieko daugiau. Nieko bendro su realia politika šis teiginys neturi ir su jokiomis monopolijomis mes nesame suaugę. Prisimenu, kaip konservatoriai pasirašė konkrečią sutartį su Lietuvos pramonininkų konfederacija - tai buvo tiesioginis ryšys su monopolijomis.
- Bet tai buvo viešai deklaruota.
- O mes jokių neviešų ryšių su jokiomis monopolijomis neturime. Mūsų politika yra labai aiškiai išreikšta socialdemokratinė politika. Pažiūrėkite, kiek buvo investuota į mokslą, sveikatą, socialinę apsaugą. Ši kadencija šioms sritims buvo pati efektyviausia. Būtent mūsų Vyriausybė nustatė ilgalaikius mokslo, švietimo, kultūros darbuotojų atlyginimus. O to pastarąjį dešimtmetį nebuvo daroma. Tikrai vienintelis dalykas, kurio nesugebėjome realizuoti, nes neturėjome daugumos, yra neįvykdyta mokesčių reforma, neįvesti progresiniai mokesčiai.
Socialiai teisingesni mokesčiai dabar yra būtini, nes esame pasiekę daugiau negu 50 proc. ES išsivystymo vidurkį, o absoliuti dauguma ES valstybių taiko būtent šį socialiai teisingesnį mokesčių modelį. Progresinių mokesčių neturi tik Baltijos valstybės ir Slovakija. Šį neišvengiamą sprendimą sieksime įgyvendinti per kitą kadenciją, jei žmonės patikės mums tokį mandatą.
- Jums pirmajam teko vadovauti mažumos Vyriausybei. Kiek ši patirtis nuvargino, praturtino, užgrūdino?
- Buvo visko - ir nuvargino, ir užgrūdino, ir patirties labai vertingos davė. Ir ne tik man, bet apskritai visai Lietuvos demokratijai. Artimiausią dešimtmetį, jei nesikeis rinkimų sistema, parlamentas bus fragmentuotas, tad visoms partijoms teks išmokti susitarti. Gali atsitikti ir taip, kad ir po rinkimų vėl bus arba mažumos Vyriausybė, arba vadinamoji didžioji koalicija, kokia dabar yra Vokietijoje. Mūsų partijai ši patirtis iš tikrųjų yra neįkainojama. Mažumos Vyriausybė turi tam tikrų minusų, tačiau, mano galva, daugiau pliusų, nes verčia politines partijas ieškoti konsensuso pačiais įvairiausiais klausimais. Nors susitarimų patirties - stojant į euroatlantines sąjungas - būta ir anksčiau.
Mažumai reikia daugiau laiko susitarti, tačiau neleidžia, esant absoliučiai daugumai, manipuliuoti vienos politinės grupės interesais. Juk ir mūsų visuomenė yra labai fragmentuota - ji ir padalija savo balsus labai plačiam partijų spektrui.
O tam, kad sustiprintume mažumos Vyriausybės gebėjimą egzistuoti, turėtume patobulinti mūsų valdžių sąrangą. Kas leisdavo ilgą laiką mažumos vyriausybėms egzistuoti Skandinavijos šalyse? Teisė ministrui pirmininkui paleisti parlamentą. Kalbu apie tai ne todėl, kad norėčiau kažin kokių papildomų įgaliojimų. Tiesiog šiandien mes neturime pakankamo balanso Kai esi mažuma, parlamento dauguma gali primesti biudžeto požiūriu ydingus sprendimus. Taip ir atsitiko pernai, kai opozicinė dauguma „įdėjo“ į biudžetą, neatsiklausdama Vyriausybės, deficitą, kurį dabar ir turime. Tada beveik 0,5 mlrd. litų buvo išpūsti valdininkų atlyginimai.
Jeigu premjeras turėtų teisę paleisti parlamentą, tuomet atsirastų balansas. Ir nereikėtų Vyriausybei vykdyti biudžeto, kuriam ji prieštaravo.
Tartis nelengva
- Vadinamasis projektas 2K (G.Kirkilas ir Andrius Kubilius) buvo vertinamas prieštaringai, tačiau, kaip galima suprasti, bent praplėtė lietuviškosios demokratijos ribas. Užsiminėte apie plačiosios koalicijos galimybes. Ar imtumėtės po rinkimų bristi į panašią pusiau koalicinę upę su konservatoriais ar dauguma bus lipdoma iš daugiau partijų?
- Nuomonių partijų apačiose apie šį bendradarbiavimą būta įvairių. Daugiau nepasitenkinimo buvo konservatorių partijoje, kurie dabar vadinami krikdemais. Tuo nesistebiu, nes Vokietijoje taip pat daug nepasitenkinimo dėl esamos krikdemų ir socdemų koalicijos. Tai visiškai natūralu, nes, esant tokiam susitarimui tarp kairės ir dešinės, dalis partijų narių mano, kad prarandamas identitetas. O, iš tikrųjų, tai yra kompromisinis variantas.
Ar toks bendradarbiavimas yra įmanomas ateityje? Taip. Tokių bendradarbiavimo šaknų buvo iš anksčiau. Maždaug 1998-1999 metais sutarėme dėl užsienio politikos prioritetų, o dėl jų tartis pradėjome net 1995 metais.
Kodėl nėra politinio stabilumo Ukrainoje? Nes partijos nesugeba prieiti konsensuso dėl esminių užsienio politikos prioritetų, krypčių. Mes jiems nuolat pateikiame savo pavyzdį - susitarti yra sunku, nes partijose vyksta aštrios diskusijos. Kitas klausimas - ar jos demokratiškos, ar kolegos sugeba priimti argumentus ir panašiai.
Šiandien labai sunku pasakyti, kas, kaip ir su kuo tarsis po mūsų rinkimų. Viskas priklausys nuo parlamente surinktų vietų skaičiaus. Tik neabejoju, kad tas tarimasis bus nelengvas.
- Socialdemokratai po 2004 metų rinkimų kaltinti dviveidiškumu, užkulisiniais žaidimais, susitarimų nepaisymu ir panašiai.
- Viskas priešingai - būtent dėl to, kad socialdemokratai paiso susitarimų ir sugeba susitarti su įvairiomis politinėmis jėgomis. Susitarimų paisome parlamento, Vyriausybės ir savivaldybių lygiuose. O visi veiksmai, ėjimai iki to, kol susitari, yra leidžiami. Tik konservatoriai šiame derybų procese visada jaučiasi šiek tiek silpnesni, nes jie iš karto mėgsta apsibrėžti įvairiais ribojimais. Ir tada pradeda mums pavydėti, kad tokių ribojimų neturime. Sakome labai aiškiai - tą, ką išrenka Lietuvos žmonės, mes pripažįstame. Teisėta yra tik viena - žmonių išrinkti atstovai.
Pavysim ir aplenksim
- Sakėte, kad pasiekėme apie 50 proc. ES rodiklių vidurkį. Estijoje šie rodikliai - apie 70 procentų. Kodėl vis atsiliekame?
- Gal šiek tiek ir atsiliekame nuo estų, bet lenkiame lenkus ir latvius. Tačiau mūsų BVP augimas šiemet bus 6 proc., o estai tokio spartaus augimo neturės, tad mes juos labai sparčiai pasivysime.
Lietuvos ūkis daugiau remiasi pramone, žemės ūkiu, o Estija - paslaugomis. Jų ekonomika yra labiau pažeidžiama, o mes pažeidžiami mažiau, nes mūsų ūkis labiau diversifikuotas. Mes viską turime - didelę dalį BVP gamina transportas, šiemet augęs net 30 proc., žemės ūkis, pramonė.
Mūsų augimas gal ir lėtesnis, tačiau jis yra stabilesnis, todėl ir infliaciją pakelti mums bus lengviau. O ji yra apnikusi ne tik Baltijos valstybes, bet visą ES, kur maisto produktai per metus pabrango iš esmės 80 procentų. Tai, žinia, dėl padvigubėjusių naftos kainų ir gyventojų, vartojančių didesnius maisto kiekius, padaugėjimo Indijoje ir Kinijoje. Be to, mažėjo pasėlių plotai pasaulyje dėl klimato kaitos. Šios priežastys už Lietuvos ribų ir su jomis susidurs kiekviena Vyriausybė.
- Oponentus piktina, kad premjeras per daug ramus artėjančių ekonominių kataklizmų, „kieto nusileidimo“ akivaizdoje. Ar ta ramybė apsimestinė, ar tikra?
- Blogiausia, jei Vyriausybės vadovas būtų silpnavalis arba isterikas. Arba kratytųsi atsakomybės. O tokių pavyzdžių buvo ne vienas. Emocijų sūkuryje sunkiau priimti racionalius sprendimus.
O kitas dalykas, kurį ką tik išdėsčiau - matau, kur yra Lietuvos stabilesnio vystymosi prielaidos. Mes daugiau investuojame į gamybą, pramonę, infrastruktūrą, galų gale mes ir didžiausi iš Baltijos šalių, mūsų rinka didesnė. Kai matai visus realius veiksnius, tuomet ir esi ramesnis. Žinoma, aš kartu su visais nerimauju dėl infliacijos, tačiau ir ieškau būdų kaip kainų augimą kompensuoti žmonėms.
Man tik keista, kad kai kurios opozicinės partijos piktdžiugiauja dėl šių ekonomikos iššūkių. Nesuprantu, ar jie nesiruošia imtis valdžios atsakomybės, ar tiesiog ruošia sau blogą pagrindą? Aišku, kad šią padėtį yra bandoma išnaudoti rinkimų vajui.
- Apribojus dovanų dalijimą rinkėjams gal rinkimų kampanijoje prasidės idėjų, programų dvikovos?
- Šie rinkimai bus skaidresni. Partijų susitarimas dėl kovos su korupcija turėtų sumažinti įvairias įtakas. „Piaro“ kompanijos, pasiimdamos reklaminių filmukų kūrimui tris ketvirtadalius partijų lėšų, sukurdavo televizinius įvaizdžius ir suklaidindavo rinkėjus. Šiemet galėsime koncentruotis į realias diskusijas, programų pristatymą bei jų realizavimą. Gal pagaliau matysime ne artistus, o partijų lyderius, jų komandas, ir išklausysime, ką jie gali padaryti.
- Vadinasi, Lietuva gali ilsėtis ramiai, kaip ir premjeras, nepaisantis visų pasaulinių iššūkių ir einantis atostogauti?
- Tikrai visi gali ilsėtis ramiai. Visiems gero oro, geros žvejybos ar kitų malonumų.
Rimantas VARNAUSKAS
