Gegužės 9-ąją Rusija pravedė patį didžiausią karinį paradą nuo sovietinių laikų. Kaip ir tuomet, Raudonąja aikšte pražygiavo naujausia karinė technika, tarp jų ir naujausias tankas T-14 „Armata“. Ir – taip pat tų laikų tradicijomis – kai tankas netikėtai sustojo generalinės repeticijos metu, jis iškart tapo pajuokos objektu, tarp jų ir ekonomine tema: „Tankas „Armata“ turi beprecedentę griaunančiąją jėgą: vienas batalionas gali sugriauti visą Rusijos biudžetą!“. Tai, aišku, neatitinka teisybės (vienas tankas kainuoja apie 8 mln. dolerių). Tačiau šis pajuokavimas atspindi dar vieną sovietų epochos vaiduoklį: pernelyg dideles karines išlaidas. Rusijos biudžetas ir taip nukentėjo dėl naftos kainų ir sankcijų, karinės išlaidos gali būti jiems ne pagal kišenę. Maža to, pastaraisiais mėnesiais karinių išlaidų dalis stipriai išaugo, viršijusi ir be to ambicingus valdžios planus, teigiama „forbes.ru“.
Rusijos 2015-ųjų biudžetas buvo sudarytas pernai vasarą, tuo metu buvo prognozuojama, kad naftos kainos liks 100 dolerių už barelį ribose, BVP augimas sudarys apie 2 proc., o infliacija – 5 proc. Vėliau naftos kainos stipriai krito, ekonomika susitraukė, o infliacija pasiekė dviežnklių skaičių. Prie šios realybės Rusijos valdžios administracija taikėsi lėtai: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perskaičiuotą biudžetą pasirašė vos balandį.
Naujasis biudžetas numatytas daug realistiškesnis: išlaidos sumažintos apie 2 proc. nuo nominalios vertės. Metinei infliacijai pasiekus 11 proc., tai reiškia, kad realios išlaidos susitraukė mažiausiai 8 proc. nuo anksčiau suplanuotų išleisti lėšų.
Maža to, dėl žemų naftos kainų ir ekonomikos susitraukimo, sumažėja ir biudžeto, kurio deficitas išaugs nuo 0,5 proc. iki 3,7 proc. BVP, pajamos. Tai rimta problema, nes Rusija, nepaisant nedidelės valstybės skolos (vos 13 proc. BVP), negali skolintis tarptautinėse finansų rinkose dėl sankcijų.
Todėl rusų valdžiai lieka tik vienas biudžeto deficito padengimo būdas – naudotis Rezervų fondu. Kuriame, tiesa, liko apie 6 proc. BVP., todėl Rusija galėtų finansuoti 3,7 proc. biudžeto deficitą ne ilgiau 2 metų. Vėliau jai tektų arba pakeisti politiką Ukrainoje su tikslu atšaukti sankcijas, arba įvykdyti rimtas – ir politiškai pavojingas valdžiai – papildomas biudžetinių išlaidų reformas.
Tačiau, netgi ir toks scenarijus yra pernelyg optimistinis. Anot faktinio 2015-ųjų pirmojo ketvirčio biudžeto vykdymo, negynybinės išlaidos neviršijo suplanuotos ribos (16,5 proc. ketvirčio BVP), o karinės išlaidos viršijo 9 proc. ketvirčio BVP – tai daugiau nei dvigubai viršijo tai, kas buvo numatyta pagal biudžetą. Kitais žodžiais tariant, Rusija jau išleido daugiau nei pusę savo 2015-ųjų karinio biudžeto. Tokiais tempais jų Rezervų fondas ištuštės iki metų pabaigos.
Diskusijos dėl karinių išlaidų prasidėjo dar 2011-ais, kai tuometinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė padidinti karines išlaidas per artimiausius 10 metų padidinti 20 trln. rublių, pakėlęs šalies gynybos biudžetą nuo mažiau nei 3 proc. BVP iki daugiau nei 4 proc. BVP. Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas (kuriam vadovaujant Rusijos biudžetas buvo teigiamas, buvo įkurtas Rezervų fondas ir praktiškai panaikinta valstybės skolas) pareiškė, kad Rusija negali sau leisti panašaus išlaidavimo, ir buvo atleistas.
A. Kudrino atleidimas, tiesa, niekaip nepaveikė jo argumentų tikrumo. Kremliaus tikslas buvo ambicingas ne tik pagal rusus, bet ir pasauliniame lygyje. Dauguma pasaulio šalių gynybai leidžia mažiau nei 2 proc. BVP; Kinija leidžia kiek daugiau nei 2 proc.; JAV – apie 3,5 proc. Anot Pasaulio banko duomenų, tik devynios šalys, tarp jų Saudo Arabija, JAE ir Izraelis leidžia daugiau kiek daugiau nei 4 proc. šalies BVP. Lietuvoje krašto apsaugai 2015-ais planuojama skirti 1,1 proc. BVP.
Rusija paprasčiausiai neišlaikys tokio didžiulio armijai skiriamų lėšų spaudimo biudžetui. Maža to, pasirodo, Rusijos gynybos pramonė nėra tokia galinga, galinti gaminti šiuolaikinę techniką tokiomis apimtimis. Nenuostabu, kad pastaraisiais metais į viešumą iškilo eilė skandalų, susijusių su padidėjusiomis kainomis ir korupcija. Daug valdininkų ir gynybos pramonės įmonių vadovų buvo atleisti. Visa tai vyko dar tuo metu, kai išlaidos gynybai neviršijo 3 proc. šalies BVP.
Būtent todėl Rusijos išlaidos 2015-ais atrodo dar žymesnės. Jos reiškia, kad valdžia iš paskutiniųjų stengiasi išlaikyti visuomenės palaikymą, nepaisant ekonominių rodiklių, ir todėl yra suinteresuota ne tiek investicijose į naujausias technologijas, kiek pademonstruoti smogikus Ukrainos rytuose, net jeigu tai reikš būsimus ekonominius sunkumus. Visai tikėtina, kad Rusijos valdžia ruošia plataus masto puolimą artimiausiais mėnesiais. Iš kitos pusės, neišskiriama, kad daug didesnėse karybos išlaidose, negu buvo suplanuota, atsispindi didesnio karinio konflikto kaina. Gali būti ir tai, kad kariškiai baiminasi infliacijos augimo arba lėšų trūkumo metų pabaigoje, todėl siekia gauti didesniąją dalį metų biudžeto anksčiau (įdomu tai, kad nekarinės išlaidos finansuojamos taip, kaip buvo suplanuota).
Bet kuriuo atveju, A. Kudrino nuogąstavimai šiuo metu yra dar aktualesni, negu tuo metu, kai jis atsistatydino. Jeigu Rusija negalėjo sau leisti 4 proc. šalies BVP gynybos biudžeto gerais laikais, tai dabar, susidūrusi su žemomis naftos kainomis, Vakarų sankcijomis ir ekonomikos recesija, ji tuo labiau negalės susitvarkyti su tokiomis didžiulėmis išlaidomis kariuomenei. Aišku, valdžia visada gali tikėtis naftos kainų kilimo – juk anksčiau jos visada augo, kai Rusijai to reikėjo. Tačiau, kaip parodė Raudonojoje aikštėje užgesęs tankas „Armata“, sėkmė gali netyčia ir nusisukti nuo rusų valdžios.
