Neseniai Lietuvoje viešėjusį tarptautinių ir Europos tyrimų ekspertą prof. Manfredą Horvatą sužavėjo pažangus Lietuvos požiūris į mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Sidabro medaliu už nuopelnus Vienos ekonomikai apdovanotas daugelio universitetų garbės daktaras, dalyvaujantis pagrindinių Europos Sąjungos institucijų, formuojančių ES mokslo ir tyrimų politiką, veikloje, pasveikino Kauno technologijos universitetą (KTU) tapus vienu iš Europos rekordininkų diegiant inovacijas smulkiajam ir vidutiniam verslui.
„Aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra labai svarbus dėl daugelio aspektų. Įmonėms tampa pasiekiamos žinios ir tyrimai, o universitetams atsiranda proga susipažinti su realiomis problemomis ir idėjomis tolesniems tyrimams. Šiandien nekalbame apie technologijų „perkėlimą“ arba tyrimų rezultatų „pusfabrikačius“, kuriuos galima iš karto imti ir pritaikyti. Sėkmė aplanko, kai kartu kuriame ar vystome idėjas, kai žmonės iš verslo ir aukštojo mokslo tampriai bendradarbiauja, kurdami rinkos poreikius atitinkančius sprendimus.“ – sako Europos techniškųjų universitetų rektorių ir prezidentų konferencijos koordinatorius prof. Manfred Horvat.
Mokslininkas teigia, kad tyrimai, skirti mažų ir vidutinių įmonių progresui yra ypač svarbūs, nes būtent šios įmonės yra inovacijų variklis ir naujų darbo vietų šaltinis. Bendradarbiavimas Europos lygmenyje leidžia įmonėms susipažinti su kitomis rinkomis, užmegzti strategines partnerystes, suetikia pagrindą neformaliam apsikeitimui informacija ne tik tyrimų, bet ir, pavyzdžiui, rinkodaros ar kitose srityse.
Lietuva sėkmingai stiprina inovacijų ekosistemą
Neseniai Lietuvoje apsilankiusį mokslininką maloniai nustebino mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pokyčiai. „Man pasirodė, kad Lietuva yra puikus pavyzdys, kai galima kompleksiškai pasinaudoti įvairiais finansiniais įrankiais, tam, kad būtų sustiprinta nacionalinė inovacijų ekosistema, ir pozicija Europos Sąjungoje. Ypač aiškiai matosi, kad tobulinama tyrimų infrastruktūra ir, kad kuriamos naujos sistemos bendradarbiavimui tarp mokslo ir kitų visuomenės dalių, ypač verslo.“ – sako M. Horvat.
Kauno technologijos universiteto garbės daktarą M. Horvat sužavėjo universiteto įsteigti „Nemuno“ ir „Santakos“ slėniai bei jų valdymo modelis. „Savo vizito metu aplankiau Maisto mokslo ir technologijų kompetencijų centrą, kuris yra „Nemuno“ slėnio dalis, mačiau „Santakos“ slėnį. Centras – puikus pavyzdys, kaip derinamas mokslas, studijos, tyrimai, technologijos ir inovacijos bei teikiama pagalba smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Apie tai informavau atsakingus asmenis Europos komisijos Tyrimų ir inovacijų valdyboje. Apskritai, Lietuvos požiūris steigiant tokius slėnius – „Baltijos“, „Santakos“, Nemuno“ ir „Saulėtekio“ – man atrodo išskirtinis.“ – teigia Europos tyrimų ekspertas.
Tarptautinis bendradarbiavimas – progreso variklis
„Krištolo prizu“ už indėlį įtraukiant Lenkiją į ES Bendrąją (angl. framework) programą apdovanotas mokslininkas teigia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas, kad išliktume pažangūs ir turėtume naujausias žinias ir įgūdžius. „Bendroji programa – tai didžiulė tyrimų valdymo mokymų laboratorija, kurioje kartu sudėtingas problemas sprendžia skirtingose šalyse dirbančios tyrėjų komandos. Ši programa užtikrina Europos konkurencingumą; jos pavydi net žymūs JAV mokslo ir tyrimų finansavimo sistemos veikėjai.“ – sako M. Horvat. Profesorius pabrėžė naujųjų ES šalių dalyvavimo Europos tyrimų erdvėje svarbą, nes šios šalys greičiausiai vystosi.
KTU – tarp aktyviausių Europoje diegiant inovacijas smulkiajam ir vidutiniam verslui
Pagal dalyvavimo 7-osios Bendrosios programos projektuose 2007-2012 m. ataskaitą, KTU pirmauja tarp CESAER (Europos pažangių inžinerinių studijų ir mokslinių tyrimų mokyklų konferencijos) narių pagal projektų, skirtų mažų ir vidutinių įmonių vystymui, skaičių. 17 KTU projektų buvo skirti šiai sričiai, visi vykdomi kartu su tarptautinėmis įmonėmis.
Net 16 projektų buvo laimėti ir vykdomi KTU prof. K. Baršausko Ultragarso mokslo institute. „Vienas iš pavyzdžių – projektas NOVAPRESS, kurio tikslas buvo sukurti keraminių plytelių kokybės kontrolės sistemą, veikiančią gamybos proceso metu gamybos linijoje. Sukurta sistema perduota vienai Italijos firmai. Mūsų iniciatyva į projektą buvo pakviesta ir jame dalyvavo ir Lietuvos įmonė UAB „Elektroninės sistemos.“ – sako instituto direktorius prof. habil. dr. Rymantas Kažys. Tai – vienas iš projektų, kurio rezultatai jau yra realiai taikomi. Profesorius teigia, kad instituto vykdomų projektų sričių įvairovė yra didelė – nuo medicinos iki pramonės ir verslo.
Lietuva dar neatskleidė viso savo potencialo
Profesorius M. Horvat teigia, kad KTU pasiekimas šioje srityje yra išskirtinis. „CESAER vienija 54 geriausius Europos techniškuosius universitetus. Būti lyderiu tarp jų – didelis pasiekimas. Tai rodo KTU vykdomų tyrimų aktualumą bei aukštą jų kokybę. CESAER labai vertina šį pasiekimą, laikome jį svarbiu rodikliu, pagal kurį lyginame organizacijas.“ – sako CESAER vyresniuoju patarėju dirbantis M. Horvat. KTU yra vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla CESAER narė. Šiai organizacijai priklauso The Royal Institute of Technology (KTH) (Švedija), Aalto University (Suomija), Technical University of Denmark (Danija) ir kiti pažangiausi Europos techniškieji universitetai.
ES tyrimų politikos ekspertas primena, kad dalyvavimo europinėse tyrimų programose sėkmė matuojama ne tik projektų skaičiumi ar finansine grąža. „Svarbu tarptautinė patirtis ir įgūdžiai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vadinamosios „naujosios narės“ turi potencialo, apie kurį likusi ES dalis kol kas nedaug žino. To įrodymas – pagal dalyvavimo 6-ojoje Bendrojoje programoje stebėsenos atskaitą, Lietuva yra penktoji pagal sėkmingų paraiškų skaičių iš 27 ES šalių. 2012-aisiais buvo patvirtinta 25,5 proc. Belgijos, 24,7 proc. Nyderlandų, 24,2 proc. Prancūzijos, 23,6 proc. Vokietijos ir 23,2 proc. Lietuvos pateiktų paraiškų.“ – sako neseniai mūsų šalyje viešėjęs nepriklausomas tarptautinių ir Europos tyrimų ir technologijų ekspertas prof. Manfred Horvat.
