Jie taip pat pabrėžia, jog žemės ūkis bus žalesnis, o šalys turės daug lankstumo ambicijoms pasiekti.
EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario Juozo Oleko teigimu, po susitarimo žemės ūkis galės tvirčiau stovėti ant kojų, tačiau nepakankamai.
„Daug kalbama apie teisingas pajamas, bet jame (susitarime – BNS) neužfiksuota galutinė konvergencija, kuri buvo pažadėta, kad bus įvykdyta, ir Lietuva gaus vidutines išmokas. To neįvyko, įvyko žingsnis, bet mažesnis nei galėjom ir norėjom“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė J. Olekas.
„Kita vertus, pats žemės ūkis bus žalesnis, gyvensime sveikesnėje aplinkoje, tikriausiai valgysime ir sveikesnį maistą ir būsime patys sveikesni“, – pridūrė jis.
Europarlamentaras Bronis Ropė sako, jog tiesioginės išmokos Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje didės apie 30 proc. iki maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Anot jo, 2027 metais Lietuva pasieks tik 82 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Šiuo metu jis siekia 68 procentus.
„Labai svarbu sukurti taisykles tiems pinigams panaudoti“, – sakė B. Ropė.
Anot jo, ES valstybių vadovams vėlavus susitarti dėl Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skiriamų lėšų, dabar numatyta, jog 2021-2022 metais dar galios praėjusios finansinės perspektyvos taisyklės, o naujos, jeigu ES ministrai pirmadienį jas pasirašys, o EP patvirtinus įsigalios nuo 2023 metų.
Susitarime numatyta vidutiniškai 25 proc. tiesioginių išmokų skirti ekologinėms schemoms, nors EP siūlė tam numatyti 30 proc., o ES ministrai – 20 proc. Pasak B. Ropės, šis reikalavimas bus privalomas nuo 2025 metų, o iki tol šalys narės galės tai daryti pasirinktinai.
„Kiekviena valstybė narė turės skirti bent 25 proc. pinigų tiesioginių išmokų ekoschemoms. Turės susiderinti su Europos Komisija, kokias ekoschemas naudos, pavyzdžiui, daugiametės pievos, ekologinis ūkininkavimas ir tiems dalykams skirti tuos pinigus. Bet jos bus neprivalomos žemdirbiui, jis galės dalyvauti, galės nedalyvauti“, – sakė B. Ropė.
Pasak jo, nuo privalomos sėjomainos bus atleisti iki 10 hektarų turintys žemdirbiai. B. Ropės duomenimis, ES tokių yra apie 70 proc., o Lietuvoje – apie 10 procentų.
Derybose anksčiau svarstyta numatyti tiesioginių išmokų lubas, tačiau B. Ropė teigia, jog sutarta nauja tvarka – valstybė narė ne mažiau kaip 10 proc. jų turi skirti arba įvedant lubas, arba smulkiems ūkiams, arba pirmiesiems hektarams. Tai reiškia, jog Lietuva turės apsispręsti, kokiems poreikiams skirti maždaug 400 mln. eurų iš viso 4 mlrd. eurų tiesioginių išmokų voko.
„Ir šitas dalykas, ir kiti straipsniai yra labai lankstūs ir labai daug teisių ir galių suteikia valstybėms narėms. Prašyčiau ministro ir ministerijos labai stipriai padirbėti su žemdirbių organizacijomis, surasti ekologines schemas ir kitus efektyviausius, pigiausius ir didžiausią naudą duodančius dalykus aplinkai, klimatui ir ūkininkams“, – sakė B. Ropė.
Europarlamentarų teigimu, siekiant, jog didesnės aplinkosaugos ambicijos nemažintų ūkininkų konkurencingumo, svarbu paramą nukreipti į tas sritis, kurios duoda pridėtinę vertę valstybei, plėsti žiedinę ekonomiką ir produktų, ypač ekologinių, gamybą.
„Daug išvežame žaliavos, grūdų, bet turime pereiti prie grūdų suvartojimo Lietuvoje ir išvežti gatavus produktus. Mes tris kartus auginame daugiau grūdų nei valgome, o kiaulienos pusės nepasigaminame, ką valgome“, – sakė B. Ropė.
Europarlamentarai ir valstybių narių derybininkai taip pat susitarė dėl bausmių ūkininkams, kurie nepaisys darbuotojų teisių, – pažeidimų atveju išmokos jiems galėtų būti sumažintos.
Anot J. Oleko, darbo inspektoriai informaciją apie galimus darbo santykių pažeidimus teiks mokėjimo agentūroms, jos galės taikyti sankcijas.
„Manau kad Lietuvoje galbūt net per lankstūs darbo santykiai, nes žemės ūkio darbai papuola į kvitų sistemą ir tokių pažeidimų, mano žiniomis, nėra labai daug žemės ūkyje. Darbo santykius žemės ūkyje reikėtų gryninti, ypač socialiniu aspektu, kad žmogus, dirbantis žemės ūkyje, susirgęs galėtų gauti ir sveikatos paslaugas, ir atėjus laikui, pensijas“, – teigė J. Olekas.
2021–2027 metų ES biudžete BŽŪP finansuoti numatyta 387 mlrd. eurų – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. eurų numatyta tiesioginei paramai Europos ūkininkams.
