Seimo Etikos ir procedūrų komisija nenori, kad jai vadovautų opozicijos patvirtintas kandidatas į pirmininkus konservatorius Kęstutis Čilinskas.
Slaptame balsavime trečiadienį iš 12 komisijos narių pačiam K.Čilinskui nedalyvaujant už jo kandidatūrą balsavo 5 nariai, o 6 nesutiko su opozicijos pasirinktu kandidatu.
Iškart po balsavimo etikos sargai pradėjo skirstytis nenutarę, kaip elgtis toliau. Konservatorius Antanas Matulas pasipiktinęs pareiškė svarstysiąs galimybę trauktis iš komisijos, jam paantrino ir socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
„Ar beverta virti šioje visiškoje politinėje košėje, kada aš akivaizdžiai matau, kad nepriimsim mes logiškų sprendimų, sprendimų, ne pagal partinę konjunktūrą, o pagal tai, ką rašo įstatymas. Patys rinkimai tą parodė“, - žurnalistams sakė A.Salamakinas.
Kai kurie komisijos nariai piktinosi, kad konservatoriai esą ir šiaip turi pernelyg daug postų Seime, taigi etikos sargų kėdė remiantis proporcingumo principu jiems lyg ir nepriklausytų.
Dar išvakarėse opozicinės frakcijos sutarė, kad etikos sargams vadovauti turėtų neseniai Seimo nario priesaiką davęs K.Čilinskas.
Jo kandidatūrai per slaptą balsavimą antradienį buvo pritarę dauguma konservatorių, darbiečių, liberalų, liberaldemokartų, socialliberalų ir mišrios Seimo narių grupės parlamentarų.
Pirmajame rinkimų ture daugiausia balsų surinko K.Čilinskas ir darbietis Manfredas Žymantas, tačiau antrajame etape konservatorius nugalėjo savo oponentą rezultatu 41:30.
Dabar komisija neturi kandidato į pirmininkus, kurį teiktų visam Seimui. Dėl šios priežasties tikriausiai bus prašoma seniūnų sueigos pagalbos, kad ši nuspręstų, ar siūlyti opozicinėms partijoms pateikti naują kandidatą, ar teikti K.Čilinsko kandidatūrą tvirtinti tiesiogiai Seimui.
Komisija jau turi vicepirmininką - juo antradienį išrinktas ir patvirtintas socialdemokratas Jonas Juozapaitis.
Jo teigimu, ankstesnę komisijos pirmininkę darbietę Romualdą Kšanienę Seimas patvirtino tiesiogiai gavęs seniūnų sueigos teikimą ir jokių rinkimų pačioje komisijoje nebuvo. Taip esą gali įvykti ir šįkart.
Pagal partijų susitarimą, etikos sargų pirmininko postas skiriamas opozicijai, o jo pavaduotojo - valdančiosios partijoms.
Naujos sudėties Etikos komisiją seimūnai patvirtino lapkričio 8-ąją.
Naujojoje komisijoje dirba socialliberalė Nijolė Steiblienė, konservatoriai K.Čilinskas ir Antanas Matulas, liberalcentristas Saulius Lapėnas, liberaldemokratas Remigijus Ačas, socialdemokratai J.Juozapaitis ir Algimantas Salamakinas, Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos atstovai Skirmantas Pabedinskas ir Aldona Staponkienė, liberalė Dalia Teišerskytė ir darbiečiai M.Žymantas bei Zita Žvikeinė.
Senoji Etikos ir procedūrų komisija subyrėjo po nepavykusio bandymo atstatydinti jos vadovę darbietę R.Kšanienę, netekusią komisijos narių pasitikėjimo už dalyvavimą skandalą sukėlusioje finansiniais nusikaltimais įtariamo "darbiečio" Viktoro Uspaskicho spaudos konferencijoje Maskvoje.
Balsuojant Seime pritrūko balsų jai nušalinti, tačiau daugelis komisijos narių atsisakė su ja toliau dirbti.
Etikos ir procedūrų komisija sudaro 12 narių, kurie į ją skiriami proporcinio atstovavimo principu - tai yra joje atstovaujama kiekvienai parlamentinei frakcijai.
Tačiau kai kurie tiek ankstesnės, tiek dabartinės komisijos nariai kalba, jog etikos sargų komanda neturėtų būti formuojama remiantis priklausomybe partijai. Jie skatina grįžti prie ankstesnės tvarkos, kai kiekvienas Etikos komisijos kandidatas turėdavo surinkti 15-kos parlamentarų parašus ir tuomet jį jau galėjo tvirtinti visas Seimas.
