Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“
Pasaulis ėmė aktyviau skaičiuoti ir skelbti, kiek pinigų prarandama dėl vengiamų mokėti mokesčių. Europos Sąjunga savo viduje skaičiuoja trilijoną eurų per metus. Įvairios tarptautinės organizacijos skelbia, kad nesurenkami pinigai kelis kartus viršija besivystančioms šalims skiriamą paramą.
Mokesčių vengimas apskritai vis dažniau įvardijamas kaip viena iš pagrindinių kliūčių kovojant su skurdu. Apie tai vis daugiau diskutuojama tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Tuo metu „mokesčių rojais“ vadinamos šalys nemano, kad turi keisti savo tradicines mokesčių sistemas ir aklai perimti svetimas taisykles, o ekspertai sako, kad suvienodinti ir įvesti bendrus tarptautinius standartus sudėtinga ar net nelabai realu.
Kova su vėjo malūnais
Praėjusį mėnesį žurnalistų iš viso pasaulio atliktas didelis tyrimas atskleidė informaciją apie 130 tūkst. politikų, verslininkų, kompanijų mokesčių rojuose laikomų sąskaitų. Į tai viena po kitos ėmusios reaguoti šalys pradėjo ieškoti mokesčių vengėjų. Didžiulės ir garsios kompanijos, tokios kaip „Google“, „Amazon“ ir „Apple“, sulaukė daug kritikos dėl mažų mokamų mokesčių. Negana to, paaiškėjo, kad į pasaulines mokesčių vengimo schemas įtrauktos ir valstybinės įmonės. Taip apie problemą pradėta daug ir garsiai kalbėti.
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pasaulinė mokesčių vengimo schema egzistuoja, nes šalys, kurdamos palankesnes sąlygas – mažus mokesčius, silpną kontrolę, slaptumą, siekia pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų. Išspręsti problemą sudėtinga, nes dažnai viskas daroma legaliai, todėl, pasak Ž. Maurico, kovoti su mokesčių vengėjais bus labai sunku, tai tarsi Don Kichoto kova su vėjo malūnais.
„Dauguma atvejų tai ne tiesioginis mokesčių vengimas, o vadinamasis mokesčių optimizavimas. Jis atsiranda dėl paprastos priežasties – kai du pešasi, trečias laimi, nes kiekviena šalis nori pritraukti tarptautinių korporacijų, todėl suteikia įvairių mokesčių lengvatų“, – sako ekonomistas.
Jis teigia, kad korporacijos, ypač didesnės, skiria pakankamai daug dėmesio ir finansų ieškodamos lengvatas teikiančių šalių, be to, viskas daroma legaliai. „JAV kilo skandalas, kai išaiškėjo, kad netgi „Apple“ sumoka mažai mokesčių. Tačiau jie viską daro legaliai, ir visada atsiras šalių, kurios norės prisivilioti korporacijų siūlydamos ypač žemus mokesčius“– mano Ž. Mauricas.
Praranda trilijonus eurų
Europos Komisija skelbia, kad Bendrijos šalys kasmet dėl mokesčių vengimo praranda apie trilijoną eurų. Ši suma septyniskart didesnė nei Europos Sąjungos metinis biudžetas. Turint omenyje dabartinę ekonomikos situaciją, susigrąžinti bent dalį tų pinigų ypač svarbu, todėl užsibrėžta iki 2020 m. šią sumą sumažinti perpus.
Europos Komisija siekia, kad Bendrijos narės būtų įpareigotos automatiškai keistis informacija apie jų bankuose laikomus indėlius, taip pat norima tai įpareigoti daryti ir ne Bendrijos šalis ir kad ateityje tai taptų pasauliniu standartu. Taip pat ketinama pagal bendrus kriterijus apsibrėžti „mokesčių rojaus“ sąvoką ir sudaryti jų juodąjį sąrašą.
Panašu, kad dėl šių siūlymų sutaria dauguma bendrijos narių, išskyrus Austriją bei Liuksemburgą, kurios nori, kad pirmiau būtų susitarta su Europos Sąjungai nepriklausančia Šveicarija ir kitomis šalimis. Mokesčių vengimo klausimas buvo skubiai įtrauktas ir į šią savaitę vykusio Europos vadovų tarybos susitikimo darbotvarkę. Briuselyje lyderiai paragino šalis iki metų pabaigos pritarti direktyvai dėl automatiško keitimosi informacija apie indėlius.
Austrija ir Liuksemburgas pasiruošę tartis
Briuselyje esanti LRT korespondentė Eglė Merkytė pasakoja, kad tokiu atveju valstybės narės privalėtų keistis informacija apie kitose šalyse ir jų bankuose laikomus indėlius ir gaunamas palūkanas, nes tai pajamos, už kurias taip pat reikia mokėti mokesčius. „Liuksemburgas ir Austrija šią direktyvą ilgai blokavo, bet dabar, panašu, jau nusileidžia. Vis dėlto trečiadienio vadovų susitikime nepavyko žengti svarbaus žingsnio ir iki galo susitarti, kad direktyva būtų priimta“, – teigia E. Merkytė.
Vis dėlto, pasak žurnalistės, tai, kad vadovai paragino iki metų pabaigos visiems susitarti dėl automatinio apsikeitimo bent jau Europos Sąjungos lygiu, jau yra didelis sprendimas. „Kita vertus, tai, kas parašyta vadovų išvadose, yra viena, o realybė gali būti visiškai kitokia. Tačiau bent jau tai, ką rašo užsienio žiniasklaida, rodo, kad Austrija ir Liuksemburgas yra pasirengę susitarti, jie tik laukia sprendimo, kada pasibaigs derybos su Šveicarija, Lichtenšteinu, San Marinu ir kitomis mažosiomis valstybėmis, ir tada taip pat spręs visus reikalus Europos Sąjungos lygiu“, – sako E. Merkytė.
Įstatymus tobulina ir Šveicarija
Taigi didelis spaudimas krinta Šveicarijai – šaliai, garsėjančiai bankais, kurie itin gerbia savo klientų privatumą. Norima, kad šalis atsisakytų bankų slaptumo principo ir automatiškai keistųsi informacija apie klientų sąskaitas. Panašu, kad patys šveicarai šiuo klausimu pasidalijo į dvi stovyklas.
Šveicarijos ekonomistas Bruno Gurtneris atstovauja tai pusei, kuri mano, jog šalis turi prisitaikyti prie pasaulinės tendencijos didinti skaidrumą ir tarptautinių standartų, kurie padėtų tai užtikrinti. „Šalys, kurios taip vadinamos, tai neigia, tačiau yra tokių kriterijų, kaip maži mokesčiai ar jų nebuvimas, nesidalijimas informacija, bankų slaptumas, silpna kontrolė. Šveicarijos vyriausybė sako, kad šalis nėra mokesčių rojus, bet pagal Finansinio slaptumo indeksą ji pirmoje vietoje“, – tvirtina B. Gurtneris.
Pasak ekonomisto, Šveicarija padarė didelę pažangą tobulindama įstatymus, ji sutinka dalytis informacija pagal Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos standartus, o tai reiškia, kad Šveicarija suteiks informaciją jos prašančioms šalims ne tik sukčiavimo, bet ir mokesčių vengimo atveju. „Taip pat priimtas įstatymas, pagal kurį bankai turi tikrinti, ar klientai laikosi mokestinių įsipareigojimų savo šalyse. Bet aš manau, kad Šveicarija dar turi nemažai nuveikti, kad atitiktų tarptautinius standartus“, – įsitikinęs B. Gurtneris.
Šveicarijos savaitraščio „Die Weltwoche“ redaktorius Rogeris Koppelis sako, kad šalis yra mokesčių rojus teigiama prasme: jos mokesčių sistema gera, aukštas privatumo apsaugos lygis ir nesiekiama pritraukti asmenų, kurie nori išsisukti nuo mokestinių įsipareigojimų. Pasak R. Koppelio, tai, ko dabar reikalaujama iš Šveicarijos, yra kišimasis į šalies teisinę sistemą ir siekis priversti ją perimti svetimus įstatymus.
Savaitraščio redaktoriaus teigimu, Šveicarijoje mokesčių ir bankų slaptumo įstatymai kitokie, kitoks ir abortų įstatymas: tarkim, Lenkijoje abortai yra nusikaltimas, tad daugybė jaunų Lenkijos moterų atvyksta į Šveicariją pasidaryti aborto. „Mūsų gydytojai niekada nesvarstytų galimybės perduoti informaciją apie tas moteris Lenkijos vyriausybei, nes pagal Šveicarijos įstatymus tai nėra nusikaltimas“, – padėtį lygina R. Koppelis. Taigi, pasak jo, ir mokesčių vengimas nėra toks didelis nusikaltimas, koks yra Vokietijoje, bet vokiečiai nori šveicarams primesti savo įstatymus, nors šių šalių teisinės sistemos skirtingos ir civilizuotame pasaulyje negalime tikėtis, kad šalys prisitaikys.
Problemos iš tikrųjų nėra?
Šveicarija tik viena iš šalių, kurios įtraukiamos į gana ilgą mokesčių rojų sąrašą. Pradėjus daug ir garsiai kalbėti apie problemą, viena pirmųjų sureagavo Didžioji Britanija, kurios užjūrio teritorijos garsėja kaip patrauklios vietos kompanijoms ir privatiems asmenims atidaryti savo sąskaitas. Premjeras Davidas Cameronas kreipėsi į Kaimanų, Mergelių salas, Bermudą, Gibraltarą, Angliją, Montseratą ir kitas savo teritorijas ir paragino pasirašyti tarptautinius susitarimus, kuriais būtų įsipareigota dalytis informacija ir didinti skaidrumą.
Kas dar garsėja kaip mokesčių rojai? Iki šiol dažnai buvo linksniuojamas Kipras, kuriame savo pinigus laiko daug Rusijos oligarchų, Singapūras, kuriame, kaip manoma, yra suplaukę daug Vokietijos pinigų, Honkongas, kai kurios Amerikos valstijos, pvz., Delaveras. Sąrašas kol kas nėra konkretus ir užbaigtas, o Europos Komisija ir siekia jį patikslinti ir pakabinti ant sienos, kad jis visiems būtų aiškiai matomas.
Problema suformuluota, įspūdingos tai iliustruojančios sumos pateiktos, tačiau bent kol kas atrodo, kad rasti sprendimą bus sudėtinga. Visų pirma, skeptikai sako, kad ji apskritai sukurta dirbtinai.
R. Koppelis įsitikinęs, kad tai skandalas, jog tiek daug žurnalistų yra mokesčių surinkėjų ir vyriausybės pusėje. Jo teigimu, žmonės savo pyktį dėl prarastų pinigų kaip tik turėtų nukreipti į vyriausybes. „Europa ir JAV turi milžiniškų skolų ir neįsivaizduoja, iš kur surinkti pinigų. Taigi yra didelis politinis noras apkaltinti vadinamuosius mokesčių vengėjus, kurie dažniausiai turtingi žmonės, – į juos parodyti pirštu, nukreipti visuomenės pyktį“, – tvirtina „Die Weltwoche“ redaktorius.
Pasak R. Koppelio, Šveicarijos mokesčių sistema, bankų slaptumas moralesnis nei kitose šalyse, vengiančiųjų mokesčių daug mažiau nei Vokietijoje, o skolos kur kas mažesnės nei kur kitur. „Ar mūsų sistema tikrai tokia bloga? – klausia R. Koppelis. – Beje, tokios valstijos, kaip Majamis ir Delaveras, yra ryškūs mokesčių rojai, bet Amerika niekada nieko nekeis.“
R. Koppelis mano, kad yra veidmainiaujama, politiškai ir ideologiškai kuriama problema, kuri turi emocinį lygmenį, bet, žiūrint racionaliai, tai nėra ta problema, su kuria susiduria Europa ir civilizuotas pasaulis.
Ginčas gali tęstis amžinai
Šveicarų ekonomistas B. Gurtneris sako, kad dalijimasis informacija apie bankų sąskaitas yra tik viena iš priemonių, kurių turi imtis tarptautinė bendruomenė kovodama su mokesčių vengimu. „Toks bankų slaptumas, koks buvo iki šiol, puikiai padeda slėpti pinigus nuo mokesčių inspektorių, ir, jei norime kovoti su pasauliniu mokesčių vengimu, tradicinis bankų slaptumas turi išnykti“, – tikina B. Gurtneris ir pabrėžia, kad negalima tikėtis, jog tai padarius pasaulyje nebebus problemos – reikia ir kitų priemonių.
Pasak šveicarų ekonomisto, viena iš jų – būtina žinoti, kam iš tikrųjų priklauso sąskaitos, kas slepiasi už kompanijos ar fondo, taip pat reikia bendros tarptautinių kompanijų apmokestinimo sistemos, kad jos mokėtų mokesčius ten, kur kuria pridėtinę vertę. Tai bus užduotis tarptautinei bendruomenei, jeigu ji nori kovoti su mokesčių vengimu.
Banko „Nordea“ analitikas Ž. Mauricas teigia, kad ginčas tarp valstybių jei ne amžinas, tai ilgalaikis ir nebus išspręstas dešimtmečius ar net šimtmečius, nes kiekvienas žiūri iš savo pusės. „Tai fundamentali problema, todėl gana skeptiškai žiūriu į iniciatyvas ir norą suderinti mokesčių tarifus, nes tokiu atveju reikėtų suderinti šalių ekonomikas. Visada atsiras valstybių, kurioms bus ypač naudinga nustatyti šiek tiek mažesnius mokesčius negu kaimyninėse šalyse arba suteikti specialių lengvatų tam tikroms įmonėms“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Toliau diskutuoti apie mokesčių rojų, mokesčių vengimą, kaip šią problemą spręsti, ar įmanoma ir reikia užtikrinti bendrus pasaulinius standartus, tačiau kartu paisyti atskirų šalių teisių pasaulio lyderiai birželį renkasi prie Erno ežero Šiaurės Airijoje, kur vyks Didžiojo aštuoneto susitikimas.
