Ne kartą jau sakiau, kad ES gali parodyti realų poveikį žmonių kišenėms ir šalies biudžetui, derėdamasi su Rusija dėl energijos išteklių vienu balsu. Skaudūs įvykiai Ukrainoje dar kartą parodė, kad energetinės nepriklausomybės klausimas yra kertinis tiek Lietuvai, tiek visai Europai ir spręsti jį naujoji ES vadovybė turi nedelsdama. Kodėl ES vis dar nesidera su Rusija dėl energijos išteklių tiekimo ir kainų kaip vienas blokas? Kada tiksliai tai pradėsime daryti? Šiuos klausimus keliu kandidatui į Europos Komisijos vadovus Jeanui Claude’ui Junckeriui, reikalaudamas imtis konkrečių bei skubių veiksmų dėl bendros energetikos rinkos.
Kryptis ES prioritetų sąrašui
Kitą savaitę Europos Parlamentas balsuos dėl kandidato į Europos Komisijos vadovus J. C. Junckerio. Politinės frakcijos formuluoja savo klausimynus kandidatui brėždamos būsimos kadencijos darbo gaires. Privalome kelti bei inicijuoti ir „nepatogius“ klausimus – žmonės turi labiau pasitikėti ES ir matyti šios europinės bendruomenės realų poveikį. Turime tiesiai įvardyti, kad tasai ES dokumentuose minimas „nepatikimas energetikos išteklių šaltinis“ yra būtent Rusija. Tai tapo dar akivaizdžiau Ukrainos įvykių kontekste. Privalome su tokiu nepatikimu šaltiniu derėtis vienu balsu.
Todėl Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu ketinu reikalauti iš kandidato į Europos Komisijos vadovus parengti aiškų planą ir nustatyti konkrečią datą, kada ES vienu balsu derėsis su Rusija ir baigs švaistyti šalių narių piliečių pinigus. Kiek dar milijardų reikia iššvaistyti, kad pradėtume matyti problemos šaknis ir žengtume atitinkamus žingsnius?
Mes, ES, privalome reformuoti bendrą energetikos rinką, užtikrinti stabilų ir saugų dujų bei naftos tiekimą mūsų piliečiams ir rinkoms. Neabejoju, šis klausimas turi būti vienas pagrindinių prioritetų ne vien dėl ekonominės logikos. Pasikartosiu – įvykiai Ukrainoje aiškiai parodė, kas yra kas.
Derybose po vieną – itin aukštos kainos
Turiu pabrėžti, kad mūsų, kaip šalių bloko, ligšiolinis nesugebėjimas derėtis vienu balsu su trečiosiomis šalimis – pvz., Rusijos bendrove „Gazprom“, – iš karto reiškia aukštesnes energijos kainas atskirų ES šalių piliečiams. O tai silpnina ir bendrąsias ES užsienio politikos pozicijas.
Rezultatų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Didelės įmonės, kurios veikloje didelę gamybos kaštų dalį sudaro dujų ištekliai, vadovas juk nesiunčia kiekvieno departamento vadovo derėtis atskirai. Turi būti paskirtas vienas atstovas derėtis įmonės vardu. Kitaip rizika gauti nepalankias kainas ir pralaimėti konkurencinėje kovoje auga kaip ant mielių. O atskiros ES šalys, ypač Baltijos šalys, tokiu būdu jau prarado milijonus.
Paskutinėje Europos Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad antrąjį 2013 metų ketvirtį prie Lietuvos sienos dujos kainavo apie 418 eurų (1 443 litus). Latvijos gyventojai tuo metu mokėjo apie 379 eurus (1 308 litus), estai – 376 eurus (1 298 litus). Pagal šios ataskaitos statistiką, Baltijos šalys ir Čekija už dujas moka brangiausiai visoje ES.
Aš nenoriu, kad gyventojai be vieningų derybų ateityje prarastų ir milijardus. Aš noriu, kad jie tuos milijardus sutaupytų ir investuotų į kitas sritis.
Reikalinga data
Prieš kelis mėnesius lankydamasis Lenkijoje kandidatas į Europos Komisijos vadovus J. C. Junckeris susitikime prieš rinkimus pasisakė Lenkijos vadovui Donaldui Tuskui šimtu procentų palaikąs bendras ES derybas dėl energijos išteklių. Tačiau po vizito į daug balsų turinčią šalį ši idėja kandidato į europinės bendruomenės vadovus nėra aktyviai aptariama.
Tad, pone Junckeri, ar ES veiks kaip vieninga rinka? Jeigu taip, kada? Mūsų piliečiams reikalinga data!
A. Guoga 2014 metų rinkimuose į Europos Parlamentą Liberalų sąjūdžio sąraše kandidatavo antru numeriu ir surinkęs 97 907 balsus išrinktas Parlamento nariu. Europos Parlamente jis priklauso Liberalų ir demokratų už Europą frakcijai.
Antanas Guoga, Europos Parlamento narys