Tačiau Rusijos ir karo Rytų Ukrainoje temos neįtrauktos į ES Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimo oficialiąją darbotvarkę, tad labiau tikėtina, kad šis renginys tebus bendras padėties vertinimas ir kad nebus jokių reikšmingų pareiškimų dėl bloko ketinimų.
Europos Sąjunga sako, kad per penktadienį vyksiantį susitikimą su Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Baltarusijos atstovais dėmesys bus sutelktas į 20 „įgyvendinamų dalykų“ – veiksmų planą, apimantį pastangas įveikti korupciją, pagerinti teisinės valstybės principų laikymąsi ir modernizuoti programos dalyvių ekonomikas.
Rytų Ukrainoje teberusenantis karas tarp vyriausybės pajėgos ir prorusiškų separatistų niekaip neminamas šio viršūnių susitikimo baigiamosios deklaracijos juodraštyje, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Pranešima apsiribojama bendro pobūdžio raginimu „atnaujinti pastangas skatinti regiono konfliktų taikius sprendinius“. Šis tekstas labai skiriasi nuo griežtų pareiškimų Ukrainos karo tema, paskelbtų po ankstesnio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo 2015 metais – tąsyk buvo atvirai kritikuojama Rusijos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija.
Vienas aukšto rango ES pareigūnas tvirtino, kad blokas tebėra „smarkiai įsitraukęs“ į pastangas išspręsti konfliktus buvusiose sovietinėse respublikose, bet šis viršūnių susitikimas nesąs tinkama vieta spręsti šiems klausimams.
„Rytų partnerystės viršūnių susitikimas nėra įrankis konfliktams spręsti – tai būdas aptarti, kaip galėtume plėtoti ir gilinti savo partnerystė“, – aiškino pareigūnas.
Laukia ženklo
Jau daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių nusinešęs konfliktas Ukrainoje prasidėjo po 2014-ųjų Euromaidano revoliucijos Kijeve, nuvertusios Kremliaus remtą prezidentą Viktorą Janukovyčių, atsisakiusį pasirašyti asociacijos su ES sutartį. Atsakydama Rusija pasiuntė savo pajėgas okupuoti Krymo ir jį vėliau aneksavo, o vėliau Ukrainos rytuose įsiplieskė ginkluotas konfliktas tarp Maskvos palaikomų separatistų ir naujosios provakarietiškos Kijevo vyriausybės pajėgų.
Ukraina spaudė 28 šalių Bendriją aiškiai pažadėti, kad jai kada nors bus leista įstoti į Europos Sąjungą. Prezidentas Petro Porošenka perspėjo, kad užtrenkti duris Ukrainos narystei reikštų patvirtinti Kremliaus pareiškimus apie jo „ypatingus interesus“ šiame regione.
„Ukraina labiausiai nori paprastos žinios: „Kai būsit pasiruošę – priimsime jus“, – praeitą savaitę Briuselio nepriklausomame interneto leidinyje „EUobserver“ rašė P. Porošenkos aukšto rango padėjėjas Kostiantynas Jelisejevas.
Moldovos premjeras Pavelas Filipas naujienų portalo „Euronews“ paskelbtame straipsnyje taip pat ragino „Europos integracijos duris“ palikti atviras.
Tačiau Europos Sąjunga atrodo nelinkusi toliau plėstis į rytus, ypač Olandijos rinkėjams per 2016 metų balandį surengtą referendumą griežtai atmetus pirmąjį mėginimą ratifikuoti asociacijos su Ukraina sutartį.
„Kas dvejus metus Ukraina prašo tai pasakyti, nors yra aišku, kad jie to nesulauks – ES neieško naujų narių“, – AFP sakė Europos politikos centro politikos analitikė Amanda Paul (Amanda Pol).
Dar daugiau – Ukrainos krizė ir milijardo dolerių korupcijos skandalas Moldovoje atvėsino ES entuziazmą, jaustą Rytų partnerystės iniciatyvos ankstyvuoju laikotarpiu.
„Anuomet ES troško užsitikrinti sėkmės istoriją, ir visi žinome, kas nutiko (su Ukraina), – aiškino A. Paul. – Tuomet buvo stengiamasi užsitikrinti sėkmės istoriją su Moldova, bet kilo didžiulis korupcijos skandalas, o ES gavo kiaušiniu į veidą.“
Penktadieninio viršūnių susitikimo baigiamojo pareiškimo projekte tesakoma, kad pripažįstami Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos „europiniai siekiai ir europinis pasirinkimas“. Šios šalys yra pasirašiusios asociacijos su ES sutartis, nors tam atkakliai priešinosi Rusija.
Pasiekti, kad visos 28 ES šalys pritartų netgi šiai blankiai formuluotei buvo „nepaprastai sunku“, AFP sakė vienas Bendrijos šaltinis.
Baltarusija numojo ranka
Penktadienio renginyje nebus kai kurių svarbių veikėjų, tokių kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir autoritariškas Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Pastarasis atmetė kvietimą atvykti, išsiųstą jam pirmąkart, Europos Sąjungai atšaukus šiam lyderiui taikytas sankcijas.
Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė, ir kai kurie apžvalgininkai sako, kad A. Lukašenkos atsisakymas dalyvauti yra mėginimas nuraminti Kremlių, kad Minskas lieka ištikimas Maskvai.
Europos Sąjunga savo ruožtu tvirtina, kad Rytų partnerystės projektas „nenukreiptas prieš jokią šalį“ ir nestumia rinktis bendradarbiavimo vien su Briuseliu arba Maskva.
Armėnija ketina penktadienį pasirašyti glaudesnės partnerystės su ES sutartį, o vienas pareigūnas pažymėjo, kad blokas „labai pasistengė“ užtikrinti, kad šis dokumentas būtų suderinamas su Jerevano naryste Maskvos remiamoje Eurazijos Ekonominėje Sąjungoje.
Vis dėlto padėtį temdo tebesitęsiantis Armėnijos ir Azerbaidžano aštrus ginčas dėl Kalnų Karabacho. Abi šalys dėl šio regiono, formaliai priklausančio Azerbaidžanui, vaidijasi nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai armėnų separatistai perėmė šią teritoriją per maždaug 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą.
