Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) entomologė Milda Žygutienė pasakoja apie vykstančius klimato pokyčius, vasaros oro permainas ir kokią įtaką tai daro erkių aktyvumui.
„Erkė yra nereiklus, primityvus gyvūnas, kuriam besikeičiančios oro sąlygos absoliučiai nekliudo išgyventi. Žinoma, jei yra visiška kaitra ir sausra, erkė priverstiniu būdu turėtų eiti į ramybės būseną, kadangi erkė, kaip ir visi nariutakojai, yra smulki ir bijo išdžiūti, drėgmė joms būtina. Vis dėlto, erkėms Lietuvos orai yra labai tinkami išgyventi ir būti aktyvioms“, – aiškina M. Žygutienė.
Klimato kaitos įtaka erkėms
Kalbant apie erkių aktyvumą, šie metai išskirtiniai. Pašnekovė pasakoja, kad prieš daugiau nei dešimt metų rekomendacijos stebėti erkes buvo nuo balandžio iki spalio mėnesio. Tai reiškia, kad erkės suaktyvėdavo balandį ir jau spalį jų nebūdavo. Dabar beveik bus dešimt metų, kada rekomendacijos pakitusios, siūlant stebėti erkių aktyvumą nuo kovo mėnesio iki jos bus aktyvios gamtoje.
„Buvo pastebėta, kad erkių būna ir lapkritį, pavienių erkių pasitaikydavo ir gruodžio pradžioje. Kaip matote, Kalėdos ir Nauji metai būna su pliusine temperatūra, tai reiškia, kad erkėms tai yra puikios sąlygos būti aktyvioms. Žinoma, žiemos laikotarpiu jų nepasitaiko didelė gausa, bet sutinkama. Vėliau, kovo mėnesį temperatūra vėl sušyla iki pliusinės ir dažnai nenukrenta“, – sako entomologė.
Dar iki 2019-2020 metų sezono buvo nurodomi trys mėnesiai, kada erkės nebūna aktyvios: gruodis, sausis, vasaris.
„Vis dėlto, dėl klimato pokyčių toks mėnesių skirstymas tapo nebeaktualus, kadangi nuo praėjusių metų iki šių 2020 metų pavasario visada buvo pliusinė temperatūra ir visą laiką buvo informacijos, kad yra aktyvių erkių“, – teigia pašnekovė ir priduria, kad šis reiškinys – ilgėjantis erkių aktyvumo periodas, yra akivaizdus klimato šiltėjimo pavyzdys.