„Šioje vietoje reikia suprasti, kad projekto prielaidos turbūt buvo vienokios, tačiau jos nesirealizavo tikrovėje, tad natūralu, kad projektui reikia stipresnės priežiūros“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Vaičiūnas.
Praėjusią savaitę, kylant rizikoms, kad „Ignitis“ vystomas 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje projektas gali vėluoti, įmonės stebėtojų taryba sudarė darbo grupę skirtą projekto vystymui vertinti. Pasak energetikos ministro, tai daro ir Finansų ministerija.
Jo manymu, papildomas Valstybės kontrolės auditas jau būtų perteklinis, ir darniai „Curonian Nord“ vadinamo projekto vystymo priežiūrai turėtų pakakti Vyriausybės indėlio.
„Esminis klausimas yra formatas. Sveikintina, kad pati įmonė stiprina projekto priežiūra, tai daro ir Finansų ministerija. Papildomi auditai kartais gali būti ir pertekliniai. Manau, kad Vyriausybės lygmens priežiūros turėtų tam pakakti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Pasak Energetikos ministerijos vadovo, pirmojo vėjo parko ateitį nulems ne tik tai, kaip bus prižiūrimas jo vystymas, bet ir tai, kokia išvis bus paklausa jo gaminamai energijai.
„Šio projekto likimas nepriklauso tik nuo stipresnės priežiūros, bet ir nuo bendros situacijos rinkoje – ar bus klientų, kurie pirktų energiją gaminamą tokiame parke“, – teigė ministras.
„Šie projektai nebuvo aiškiai išdiskutuoti visuomenei ir apskritai, kokia jų paskirtis ir kam jį atskirai organizuoti. (...) Dabar dėl to kyla tam tikrų nuogąstavimų ir noras stiprinti šio projekto priežiūrą. Mes, ministerijoje ir Vyriausybėje, fokusuojamės ir esame susitelkę į konkurso sąlygų parengimą ir tinkamą investuotojų bei vystytojų pritraukimą antrajam projekto etapui – konkursui“, – prioritetą išskyrė Ž. Vaičiūnas.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį nusprendė inicijuoti „Ignitis“ vystomo pirmojo jūros vėjo parko projekto auditą, taip pat pasiūlyti Vyriausybei prižiūrėti projekto įgyvendinimą. Kaip skelbiama, valstybės kontrolierius norima įpareigoti ypatingą dėmesį skirti projektui skirtų lėšų naudojimo pagrįstumui, įvertinti rizikų padalijimą.
Tuo metu, „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai: 2 Finansų ministerijai atstovaujantys ir 5 nepriklausomi nariai.
Stebėtojų tarybą ketverių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
Kaip skelbė generalinė prokuratūra, kylant klausimams dėl pirmo jūros vėjo parko projekto vėlavimo, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė surinkti duomenis, ar šio strateginio objekto vystymo procese yra poreikis ginti viešąjį interesą.
Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ tapo su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Lietuva planuoja iki 2030 m. Lietuvoje įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Pernai paskelbtas antro 700 MW jūros vėjo parko konkursas šiuo metu sustabdytas, Vyriausybė šią savaitę patvirtinto atnaujintas jo sąlygas. Tikimąsi, kad aukciono procedūros bus atnaujintos artimiausiais mėnesiais ir, pritarus Seimui, užbaigtos iki metų pabaigos.
Ministerijai priklauso 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, likusius daugiau nei 25 proc. akcijų valdo instituciniai investuotojai (15,06 proc.), iš kurių daugiausia Baltijos šalyse, ir mažmeniniai investuotojai (9,95 proc.), iš kurių didžioji dalis – Lietuvoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
