Didėjant energijos gamybai, dažniau pasitaiko situacijų, kai jos didmeninė kaina biržoje būna netgi neigiama – elektros pardavėjai moka jos pirkėjams už sunaudotą elektrą, o ne atvirkščiai, kaip yra įprasta.
Atrodytų, kad vartotojams nuo to tik geriau. Bet specialistai užsimena, kad neigiamos elektros kainos, kai energijos suvartojama mažiau, nei yra pagaminama, kelia tam tikrų rizikų.
Juk investuojantys į saulės ar vėjo elektrines tikisi, kad iš jų pagaminamos elektros gaus pajamų, kurios atpirks investicijas. Bet jeigu elektros kainos neigiamos, tuomet jokių pajamų nėra.
Galiausiai jeigu investicijos sustos ir energijos generacijos nebus pakankamai, tuomet ilgainiui išaugusi jos paklausa pradės viršys pasiūlą ir tada kainos gerokai išaugs visiems vartotojams.
Vis dėlto kol kas žaliosios energetikos plėtra tęsiasi, o gyventojai ir valstybė toliau įrengia saulės ar vėjo jėgaines.
Tad specialistai įžvelgia ir kitą reiškinį – dažniau pasikartojančias situacijas, kai kaina už elektrą būna neigiama.Rinkos ekspertai įvertino, ko galime tikėtis ateityje ir ar dėl neigiamų elektros kainų reiškinio visi gyventojai susimokėtų mažiau.
Rinkoje – linksmieji kalneliai
Elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad auganti vėjo ir saulės generacija nereiškia visiško kainų stabilumo.
„Šių elektros šaltinių gamyba kinta nuo oro ar paros sąlygų, reikalauja naujų energijos kaupimo sprendimų bei modernios skirstymo infrastruktūros. Paprastai sakant – elektros kainos svyruoja, nes vartojimas ne visada sutampa su gamyba, o pastarosios negali pakreipti pagal vartojimą.
Kai saulė šviečia ar pučia stiprus vėjas, energijos gamybos kaina trumpam krinta, nes jos yra daug, nespėjame suvartoti visos pagamintos energijos. Tačiau kitu metu, kai saulė arba vėjas negamina ir trūksta kitų lankstumą užtikrinančių pajėgumų, kainos vėl kyla“, – kalbėjo M. Giga.
Tuo metu elektros tiekėjo „Ignitis“ ryšių su visuomene vadovė Laura Beganskienė antrina, kad elektros energijos kaina priklauso ne tik nuo vartojimo įpročių, bet ir generacijos, elektros jungčių pralaidumo.
„Kuo didesnė paklausa vartojimui, tuo labiau kaina kyla, kuo mažesnė paklausa – kaina krenta. Kuo daugiau elektros energijos pagaminama vėjo, saulės elektrinėse, šiluminėse ir kitose elektrinėse, tuo kaina gali būti mažesnė. Ir priešingai, jei nėra generacijos iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, stebime dunkenfleute reiškinį, kai dangus apniukęs, vėjo nėra – reiškia bus silpna generacija vėjo ir saulės elektrinėse, o tai daro įtaką elektros kainai.
Lygiai taip pat kainą veikia elektros jungčių pralaidumo ribojimai, pavyzdžiui, jei mūsų regiono nepasiekia pigi Skandinaviška elektra, negalime tikėtis pigių elektros kainų. Įprastai jungčių pralaidumų ribojimai įvyksta dėl planinių ir neplaninių remontų, kabelių pažeidimų“, – paaiškino L. Beganskienė.
Tad esant normaliai vėjo generacijai, šviečiant saulei, nesusiduriant su reikšmingais jungčių pralaidumų ribojimais ir neturint išaugusio vartojimo, elektros energijos kaina biržoje gali būti neigiama.
Rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad elektros kainų svyravimų pastebima vis dažniau.
„Vystant atsinaujinančios energijos projektus kainų netolygumai yra neišvengiami ir jų ateityje tikrai bus.
Todėl, kad atsinaujinančios energijos generacija nevyksta tolygiai, o labiau tai galima vadinti linksmaisiais kalneliais, kuomet kaina vieną valandą gali būti neigiama, o po kelių valandų jau aukšta“, – sakė L. Beganskienė.
Bendrovės „Enefit“ rizikų valdymo ekspertė Lina Valiulytė-Vaišvilienė atkreipia dėmesį, kad rinkoje neigiamų elektros kainų tendencija iš tiesų nėra itin stebinantis reiškinys.
„Lietuvos elektros energijos poreikis per valandą – apie 1,4–1,8 GWh. Atsinaujinančių šaltinių galia Lietuvoje siekia apie 4,2 GW.
Neretai tam tikromis valandomis, kai vyrauja palankios oro sąlygos elektros energijos generacijai iš atsinaujinančių šaltinių, elektros energijos pagaminamas kiekis viršija visos šalies poreikį“, – paaiškino L. Valiulytė-Vaišvilienė, kodėl būtent susiformuoja neigiamos kainos.
Pasak jos, pavasariški orai, šiluma taip pat įprastai mažiną bendrą elektros energijos vartojimą mūsų šalyje.
„Kuo poreikis mažesnis, tuo didesnę elektros poreikio dalį padengiame atsinaujinančių šaltinių sugeneruojama energija. Prie mažesnio vartojimo prisideda ir gaminantys vartotojai, kurie dalį savo elektros poreikio tenkina iš individualios gamybos.
Kalbant apie tai, ar tokių atvejų ateityje tik daugės – panašu, kad taip. Žinoma, tai priklauso ir nuo verslų, ypač gamybos įmonių plėtros ir pajėgumų, bendro suvartojimo. Stebint atsinaujinančios energetikos šaltinių plėtros tendencijas, tikrai galime daryti prielaidą, kad elektros energijos kaina biržoje formuosis žemesniame lygyje, ypač saulėtomis ir vėjuotomis valandomis, o kartais bus ir neigiama“, – vertino ji.
Nors kalbinti tiekėjai pripažįsta, kad dėl neigiamų elektros kainų gali išlošti tie vartotojai, kurie yra pasirinkę su birža susietus planus, tačiau tokie gyventojai taip pat prisiima ir riziką.
Štai jei kaina biržoje staiga kils, jiems susimokėti reikės daugiau.
„Pasirinkdami su birža susijusį planą turime suprasti, kad toks pasirinkimas – tai visiška loterija, nes kainos juda į abi puses. Vis dažniau stebime valandinius kainų šuolius, siekiančius 800–1000 Eur/MWh.
Dabar ir ateityje nuolat matysime elektros kainų svyravimus, todėl, jei nesinori rizikuoti ir turėti aiškesnę perspektyvą bei tam tikra prasme draudimą nuo elektros kainų pikų – būtina fiksuoti elektros kainas ir taip kuo tiksliau planuoti sąnaudas“, – kalbėjo M. Giga.
Neigiamos kainos – nauja problema, ar galimybė už elektrą mokėti mažiau?
L. Beganskienės vertinimu, neigiamų elektros kainų susiformavimas rinkoje sukelia problemą.
„Elektros generuojama daugiau nei gali visi klientai kartu suvartoti. Kadangi jos nėra kur pasaugoti, tokiais atvejais yra primokama už tai, kad paskatintų vartojimą.
Pavyzdžiui, jei stiklinė pilna vandens ir į ją pilama dar daugiau, tai perteklius išsilies ant stalo. Kad taip neįvyktų, yra mokama už papildomą vartojimą. O jei yra galimybė sumažinti srovę ir nepilti vandens (šiuo atveju negaminti elektros), tą ir turėtų padaryti gaminantys vartotojai“, – kalbėjo pašnekovė.
L. Beganskienė mano, kad jeigu dėl neigiamų elektros kainų sustotų investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius, jų infrastruktūrą, ilgainiui tai galėtų lemti staigų kainų kilimą už elektrą.
„Užsisukęs pernelyg žemų, neigiamų kainų ciklas dėl investicijų stygiaus gali privesti prie infrastruktūros degradavimo ir tai ilgainiui gali lemti staigų kainų kilimą“, – svarstė pašnekovė.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad veikianti atsiskaitymo kilovatvalandėmis (net-metering) schema gaminantiems vartotojams ir neigiamos kainos situacija galiausiai sukuria neigiamą efektą.
„Tiekėjas, įsipareigodamas „pasaugoti“ gaminančių vartotojų pagamintą energiją, kuri prigeneruota kai kainos buvo itin žemos ar neigiamos, patiria didžiulį nuostolį. Tiekėjas yra įpareigotas grąžinti elektros energiją ją atperkant tada, kai gaminantis vartotojas vartoja, o vartoja jis įprastai kai kainos yra jau daug aukštesnės.
Be to, galiojant net-metering schemai gaminantys vartotojai esant neigiamoms kainoms neturi motyvacijos sustabdyti generacijos. Egzistuojant tokiai situacijai, gaminančių net-metering vartotojų sukuriamos neigiamos kainos sukuria nuostolį kitiems gamintojams, kurie elektros energiją parduoda už biržos kainą“, – vardijo L. Beganskienė.
L. Valiulytės-Vaišvilienės antrina, kad rizikų dėl neigiamų elektros kainų, pašnekovės įsitikinimu, yra ir daugiau.
Pavyzdžiui, jei elektros kainos įsitvirtintų žemesniame lygyje nei vėjo ar saulė elektrinių įrengimo savikaina, tai, pasak L. Valiulytės-Vaišvilienės, keltų riziką atsinaujinančių šaltinių plėtojimui, po tai esą apsimokėti daryti tik su papildomomis subsidijomis.
„Mūsų vertinimu, bendrai rinkai tai yra reiškinys, kurį vienareikšmiškai vertinti sunku. Žvelgiant iš vienos pusės, galutiniam vartotojui tai yra nauda. Tai skatina ieškoti naujų priemonių, būdų ir sprendimų, kaip kliento patirtį daryti dar geresne.
Žvelgiant iš kitos pusės – elektros energijos rinka nėra tik galutiniai vartotojai, tai yra visa ekosistema. Jei ekosistema veikia tvariai (kainos nėra neigiamos) – rinkos dalyviai, tiekėjai, turi galimybes ir išteklius konkurencijai, plėtrai, naujiems sprendimams, inovacijoms“, – kalbėjo bendrovės atstovė.
L. Valiulytė-Vaišvilienė sako, kad jei balanso rinkoje nebus, ilgalaikėje perspektyvoje neigiamų elektros kainų tendencija vestų prie stagnacijos.
„Kalbant apie išeitis, kaip būtų galima spręsti problemą, būdų yra įvairių. Pirmiausia – energijos kaupimo technologijos tampa modernesnės ir prieinamesnės vis platesniam vartotojų ratui.
Kaupikliai gali būti sprendimas ne tik siekiant subalansuoti rinką, bet ir dar vienas būdų mažinti elektros energijos kainą. Taip pat, elektros kabelių jungtys su kitomis Europos valstybėmis atveria eksporto galimybes. Tad išeičių tikrai yra ir, panašu, ateityje jų bus dar daugiau“, – svarstė L. Valiulytė-Vaišvilienė.
Tuo metu M. Giga taip pat užsimena, kad jau dabar kyla klausimų, kiek elektros gamyba gali būti pelninga.
„Jau kurį laiką stebime sustojusius naujai vystomus projektus. Stengiamasi baigti pradėtus, o nauji projektai juda labai vangiai, būtent dėl nenuspėjamų elektros kainų prognozių, kurios sudaromos keliems dešimtmečiams“, – teigė jis.
Europoje iškeltas pasiekti nulinę taršą, M. Gigos vertinimu, svarbus, tačiau ne ką mažiau reikalinga atsižvelgti ir į elektros kainas, energetikos sistemą.
„Desperatiškai bandydami pasiekti nulinę taršą, mes galime ne tik sugriauti energetikos sistemą, bet ilgainiui išauginti galutines elektros kainas, kurias bus sunku sumažinti. Nebent ir vėl tik subsidijų ir paramų pagalba.
<...> Neigiamos kainos labiau paliečia atsinaujinančios elektros gamybos parkų savininkus ir vystytojus, kuriems atsipirkimas tik ilgės ir tai yra akivaizdus signalas, kad jų yra per daug“, – svarstė jis.
Visgi dalis tiekėjų užsimena, kad jei neigiamų elektros kainų tendencija kartosis vis dažniau, tikėtis, kad už energiją prie fiksuotos kainos (pavyzdžiui, 12 ar 24 mėn.) likę didžioji dalis klientų susimokės irgi mažiau, neverta.
„Elektros energija yra įsigyjama ateities sandorių rinkoje, tokiomis kainomis, kokios jos prognozuojamos tam periodui, kuriam ir sudaroma sutartis. Todėl elektros kainų svyravimai biržoje trumpuoju laikotarpiu įtakos ateities kainoms neturi.
Kitaip tariant, tiekėjas nekeičia kainos, kai biržoje elektros kaina formuojasi aukštesniame lygyje, lygiai taip pat nemažina, kai kaina formuojasi žemesniame. Toks yra fiksuotos kainos principas“, – paaiškino L. Valiulytė-Vaišvilienė.
Neigiamos elektros kainos nesitęs amžinai?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė, dr. Viktorija Tauraitė taip pat pripažįsta, kad dėl didėjančios elektros energijos gamybos (naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius) ateityje galima tikėtis ir dažnesnių neigiamų elektros kainų biržoje.
„Tokio pobūdžio situacija neabejotinai kelia papildomų iššūkių gamintojams bei potencialiems investuotojams.
Kita vertus, ši situacija gali paspartinti investicijas į elektros energijos saugojimo technologijas. Manytina, kad eiliniams gyventojams tokio pobūdžio situacija tolimoje perspektyvoje stiprios, reikšmingai neigiamos įtakos neturėtų“, – svarstė ekonomistė.
Pašnekovė neigiamų elektros kainų tendenciją sugretina su neigiamomis „Euribor“ palūkanomis, kurios buvo fiksuojamos dar iki pandemijos pabaigos.
„Priklausomai nuo to, kurioje pozicijoje buvote, tai ši situacija Jums galėjo būti naudinga arba priešingai – žalinga. Kita vertus, supratome ir žinojome, kad ši situacija nėra tipinė ir ji amžinai nesitęs.
Analogišką situaciją matome ir elektros rinkoje: neigiamos elektros kainos nėra tipinė situacija ir ji neturėtų tęstis amžinai. Nepriklausomai, kokią rinką analizuosime, tobuliausias ir priimtiniausias variantas yra pusiausvyra, balansas, kai paklausa yra lygi pasiūlai.
Žinoma, realybėje ši situacija yra gana retai pastebima, tačiau racionaliai pagrįsti paklausos ir pasiūlos nuokrypiai gali egzistuoti rinkoje, tačiau neigiama kainų tendencija įprastai nėra tipinis reiškinys ekonomikoje“, – kalbėjo dr. V. Tauraitė.
Tuo metu Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto prof. Vytautas Snieška svarsto, kad jeigu elektros gamybos verslas taptų nepelningas ir būtų nuspręsta skirti subsidijas, tai gali padidinti tarifus vartotojams (net jie didmeninės elektros kainos bus neigiamos).
„Nepastovios kainos atbaido investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius ir lanksčias elektros gamybos technologijas.
Gali tekti atlikti rinkos reformą peržiūrint subsidijų struktūrą, kad būtų skatinama lanksti gamyba. Skatinti vartotojų kainų nustatymą pagal biržos kainas, taip skatinant vartoti, kai energija pigi, ir mažiau vartoti, kai energija brangi“, – kalbėjo prof. V. Snieška.
Ekonomisto vertinimu, vargu, ar neigiamų elektros kainos gyventojams (neužfiksavusiems elektros tiekimo kainų) atneštų naudos.
„Neigiamos kainos gali nesumažinti elektros kainų vartotojams, nes atsinaujinančių išteklių gamybos paramos schemos ir tinklo balansavimo išlaidos perkeliamos vartotojams, atitinkamai branginant kainas vartotojams, perkantiems elektrą stabiliomis pasirinktam laikotarpiui kainomis“, – teigė pašnekovas.
Visgi akumuliatorių ir energijos kaupimo sistemų įrengimas, pasak prof. V. Snieškos, galėtų gerokai sušvelninti pasikartojančią neigiamų elektros kainų tendenciją.
„Baterijos ir saugyklos yra labai svarbios priemonės neigiamų kainų laikotarpių mažinimui, tačiau to neužtenka.
Tvarus sprendimas reikalauja integruoti saugyklas su paklausos lankstumu, tinklo modernizavimu ir rinkos pertvarkymu. Tokiose rinkose kaip Lietuva, šis hibridinis būdas gali neigiamas kainas iš naštos paversti galimybe sukurti atsparią energetikos sistemą“, – teigė ekonomistas.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje balandžio pradžioje (1–8 d.) siekė 0,079 Eur/kWh – ji 14 proc. mažesnė už kovo vidutinę mėnesio kainą, kuri buvo 0,092 Eur/kWh, ir 48 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą (siekė 0,152 Eur/kWh).
Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pasigaminta 100 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vidutinė savaitės elektros energijos kaina sudarė 0,108 Eur/kWh ir buvo 3 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą – 0,105 Eur/kWh.
Per savaitę Lietuvoje siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų du tiekėjai nekeitė, o vienas tiekėjas 0,1 proc. padidino dviejų laiko zonų naktinius tarifus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
