Kaišiodama tulpes atgal į dirvą kurmiaurausiais skundžiasi botaninės kolekcijos kuratorė Viktorija. Mergina sako, kad gavęs oro tulpės svogūnėlis iš karto miršta.
„Va matot - irgi nudžiūvęs, nes irgi kurmis buvo, ir va iš karto be svogūno.“ Ir nors gėles moteris apžiūri kasryt, apsaugoti nuo kenkėjo visų jų nepavyksta.
Vilniaus botanikos sodo atstovė Viktorija Jazulynaitė teigia, kad „Kiekvienais metais maždaug apie trisdešimt tulpių veislių dėl tokių pasekmių, dėl tokių gyventojų išnyksta.“ Kurmių antpuoliais pastarosiomis dienomis gamtininkams skundžiasi ir daugiau nepatenkintų sodininkų ir daržininkų. Mokslininkai žeria patarimų, ką daryti. Kurmiai nemėgsta garsų, tad pagrindinis būdas juos baidyti - įrengti garsines sistemas.
Gyvybės mokslų centro atstovė Dr. Gita Skujienė sako, kad kurmiai nemėgsta garsų. „Jie nemėgsta garsų, tokių treškančių visokių, ir nemėgsta kvapų. Tai žmonės tuo naudojasi ir sakysim, pavyzdžiui, kurmiaurausio landas aštriai kvepiančių daiktų prideda. Ir kurmiai gali pasitraukti gyventi šiek tiek atokiau.“
Tiesa, kaip tik šiomis dienomis tokia kova su kurmiais – bevaisė. Mat kurmių šeimos pagausėjo, ir bet koks baidymas joms nė motais, kol nepaaugs kurmiukai. Tad civilizuotas kurmių baidymas efektyvus, kaip sako specialistai, ankstyvą pavasarį arba vasaros viduryje, rudeniop.
Gamtininkai sako, kad kurmiai ne didžiausias galvos skausmas daržininkams. Paaiškėja, kad jie gali būti net ir naudingi, mat minta invaziniais šliužais, kurie naikina viską, ką randa darže. Ypač lapuočius. Štai taip suvarpytas botanikos sode augantis čemerys. Ir ne tik dekoratyvinė augmenija traukia invazinius šliužus. Dažnai darže nunyksta salotos, pomidorai, agurkai. Tad mokslininkai ragina stoti į kovą su šliužais, mat jeigu jų žmonės nenaikins, daug augalų gali sunykti. O jų Lietuvoje kasmet daugėja.
Plačiau žiūrėkite TV3 ŽINIŲ reportaže:
