TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pasakoja, kad latviai šiuo metu svarsto daug rimtesnę mokestinę reformą nei pristatė mūsų Vyriausybė.
Į Latviją reaguoti reiktų
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 29 proc. mažesnis nei Estijoje ir beveik 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje. Neatskaičius mokesčių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje jis siekė 818 eurų, Latvijoje – 886 eurus, Estijoje – 1153 eurus.
Tačiau ekonomistas pastebi, kad vertinant atlyginimus „į rankas“ nuo Latvijos atsiliekame tik 3 eurais.
„Aišku, tai yra pasekmė to, kad šiai dienai mūsų mokestinė aplinka dirbančiajam Lietuvoje yra paslankesnė negu Latvijoje ir mūsų neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) yra daug didesnis ir tai lemia, jog žmogus gauna daugiau į rankas. Šiai akimirkai, manau, kad pagal darbo užmokestį į rankas, mes galbūt ir pralenksim Latviją. Aišku, bruto atlyginimu mes dar atsiliekame.
Ar mes norime būti pranašesni į latvius, ar nusileisti. Jeigu mes norime būti pranašesni, tai yra tam tikrų sektorių, kur mes jau seniai lenkiam latvius. Tarkim, apdirbamosios pramonės mokamos algos Lietuvoje jau didesnės. Kita vertus, kaip žinia, Latvijos Vyriausybė šiuo metu yra patvirtinusi mokesčių reformą, kurią ketinama nuo kitų metų įgyvendinti, dar aišku jai turi pritarti Seimas. Jeigu tos reformos bus įgyvendintos, mažės gyventojų pajamų mokestis, didės minimali mėnesio alga net per 50 eurų, didės NPD. Taigi kitais metais jie vėl šoktels į priekį ir, deja, kitais metais panašu jie vėl atitrūks nuo mūsų“, – prognozuoja analitikas.
Penktadienį siūlomą mokesčių reformą pristatė ir Lietuvos Vyriausybė. Ji nukreipta į mažiausiai uždirbančiųjų pajamų didinimą, vaiko pinigų skyrimą.
„Jeigu lyginsime reformą, kuri yra pateikta latvių ir, kokia Lietuvoje, turbūt, jie iš mūsų reformos nusišypsotų, kas yra pasiūlyta. Aišku, Latvijoje buvo daug betvarkės, jie turi labiau nuo ko valytis. Pas mus, sakyčiau, gal netgi viskas yra daug geriau. Mes turbūt neturime daryti tokių drastiškų reformų. Kita vertus, vis tiek jie kitais metais nuo mūsų atsiplėš“, – svarsto ekonomistas.
Ypatingai didelį atgarsį Lietuvoje gali sukelti latvių ketinimai padidinti minimalią mėnesio algą (MMA).
Didesnė minimali mėnesio alga – didesnė infliacija?
Lietuvoje šiais metais MMA didinti neplanuojama, tačiau tai gali būti neišvengiama. Mat kaimynų poelgis paskatins turėtų paskatinti ir Lietuvos valdžią.
„Jei jie tikrai padidintų ir ganėtinai nemažai, nuo 380 iki 430 Eur, aš abejoju, kad Lietuvoje viskas taip tyliai ir praeis. Vis tiek yra profsąjungos, tai yra darbuotojų atstovai, Trišalė taryba, kuri tą sprendimą ir siūlo. Manau, kad nebus išvengta minimalios algos kėlimo kitais metais, klausimas kiek. Turbūt bus ieškoma kompromiso. Jeigu reiktų lažintis, tai sakyčiau, kad minimali alga didės arba 30, arba 40 eurų, jeigu ekonomika nesikeis“, – svarstė analitikas.
Jis taip pat pamini, kad ir įgyvendinus Vyriausybės siūlomas mokestines gaires, vidutinį darbo užmokestį uždirbančio žmogaus pajamos beveik nesikeis, o latvių alga labai stipriai šoktels, nes mažėja gyventojų pajamų mokesčio tarifas 3 proc.
Vis dėlto, didesnis MMA gali reikšti ir didesnį kainų augimą.
„Viena iš tų baimių, kodėl MMA reikia didinti atsargiai, nes didžioji dalis pinigų eina į vartojimą, o kaip žinia, vartojimas dažniausiai didina ir kainas. Taigi, jeigu kitais metais didės MMA ir turėsime tas mokesčių reformas, kalbėti apie mažesnę infliaciją kitais metais beveik neįmanoma“, – įsitikinęs jis.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
