minimali mėnesio alga

Lietuvoje apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas iš skolininkų atlyginimų. Viena iš idėjų yra uždrausti išskaityti skolas iš darbo pajamų, kurios neviršija minimalios mėnesio algos, išskyrus alimentus ar išskaitas už padarytą žalą sveikatai.

Beveik 60 tūkstančių šalies gyventojų nuo šių metų pradžios įgijo daugiau socialinių garantijų ir gali būti labiau užtikrinti dėl savo stažo senatvės pensijai, o taip pat ir kitų socialinio draudimo išmokų. Nuo metų pradžios įsigaliojo minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimas („grindys“) – kai darbdaviai yra įpareigoti už darbuotojus mokėti įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), net jeigu mokamas mažesnis atlyginimas.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2018 metų bus didinama daugiau negu 10 eurų, sako premjeras Saulius Skvernelis. Šiuo metu minimali alga yra 380 eurų. „Tikrai bus daugiau negu 10 eurų“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras, paklaustas, kiek Vyriausybė siūlys didinti MMA. S.Skvernelis negalėjo pasakyti, kiek konkrečiai svarstoma didinti MMA.

Ne visą darbo laiką ir vienintelėje darbovietėje dirbančių žmonių „Sodros“ įmokas siūloma skaičiuoti ir mokėti nuo sumos, kuri nebūtų mažesnė už minimalią mėnesio algą (MMA), kuri dabar siekia 380 eurų. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti griežtesnę „Sodros“ įmokų apskaičiavimo tvarką daliai ne visu etatu dirbančių žmonių ir prie jos grįš rudenį.

Lietuva šiuo metu vidutiniu atlyginimu atsilieka ir nuo Estijos, ir nuo Latvijos. Pastarosios valdžiai ruošiantis didinti minimalų mėnesio atlyginimą, greitai galime atsilikti ir juo. TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pasakoja, kad latviai šiuo metu svarsto daug rimtesnę mokestinę reformą nei pristatė mūsų Vyriausybė. Į Latviją reaguoti reiktų Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 29 proc. mažesnis nei Estijoje ir beveik 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje.

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį.  2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiasias įmones) buvo 223,2 tūkst. (20,2 proc.) 380 EUR ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (128,8 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką. 2016 m. spalio mėn.

Latvijos vyriausybės ketvirtadienio posėdyje nusspręsta minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) 2017 metais didinti mažiau nei planuota - 10 eurų iki 380 eurų. Prieš ministrų kabineto posėdį taip sutarė valdančiosios koalicijos partijos. Premjeras Maris Kučinskis žiniasklaidai aiškino, jog toks sprendimas priimtas po pokalbių su darbdavių organizacijų vadovais, kurie laikosi nuostatos, jog reikšmingas MMA didinimas pakenktų verslui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo liepos 1 dienos didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalųjį valandinį atlygį. Ši žinia džiugina mažiausias pajamas gaunančius asmenis, tačiau turi ir kitą medalio pusę – vien tik keliant MMA ir nedidinant neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) valdžia siekia surinkti daugiau mokesčių valstybei darbdavių sąskaita.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo liepos 1 dienos didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalųjį valandinį atlygį. „Didinimas yra ne politinis, o atsižvelgus į ekonominius rodiklius.

Minimalią mėnesio algą (MMA) nuo šių metų liepos ketinama padidinti 25 eurais iki 325 eurų, o nuo kitų metų pradžios ji turėtų didėti dar 25 eurais iki 350 eurų, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Interviu LRT radijui antradienį A.Butkevičius teigė, jog tokie ketinimai yra aptarti su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, o šalies finansinė padėtis tam yra palanki. „Noriu pabrėžti, kad minimali mėnesinė alga taip pat bus didinima ir nuo ateinančių metų sausio 1 dienos.

Formuojama Seimo valdančioji koalicija pasiryžusi nuo sausio 1 d. didinti minimalią algą iki 1 000 Lt, bet pramonininkai ragina politikus neįsijausti į Kalėdų Senelio vaidmenį. Kol kas neatsisakoma planų nuo 2013 m. sausio 1 d. didinti minimalią mėnesio algą (MMA), bet vis dar svarstoma, kiek ji didės – iki 1 000 ar 1 100 Lt. Statistiniai duomenys rodo, kad verslo įmonių pelnai priartėjo prie 2008 m. lygio, todėl skųstis verslininkams nėra dėl ko.

Opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujanti Birutė Vėsaitė kritiškai atsiliepė apie kai kuriuos vyriausybės patvirtinto biudžeto skaičius. „Detaliai susipažinsiu kitą savaitę, tačiau sielvartą kelia užsispyrimas dėl minimalaus mėnesio atlyginimo didinimo tik 50 litų, kas realiai nesieks net infliacijos tempų. Investicijų mažinimas, kurį Andriaus Kubiliaus vyriausybė numatė, suduos smūgį verslui ir biudžetas vėl kai ko negaus“, - sakė B. Vėsaitė.

„Sodros“ reforma nevyksta, dirbančiųjų mažėja, o verslas ir politikai laužo ietis dėl to, ar galima pragyventi iš 680 litų. Dalis piliečių tiesiog bėga iš šalies, užuot kentėję ar maištavę. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji.

Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai preliminariai suderėjo nuo liepos 1-osios minimalią algą didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamąsias pajamas –  nuo 470 iki 530 litų. Jei tam pritars ir Vyriausybė, skurstančiųjų piniginės kas mėnesį pasipildys maždaug 120 litų. Artimiausias Trišalės tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo, numatytas kitą savaitę, sausio 25-ąją.