Viena iš idėjų yra uždrausti išskaityti skolas iš darbo pajamų, kurios neviršija minimalios mėnesio algos, išskyrus alimentus ar išskaitas už padarytą žalą sveikatai. Jeigu šiam pasiūlymui būtų pritarta, antstoliai negalėtų liesti 633 eurų ir mažesnės algos „į rankas“, nors vis dar galėtų išskaičiuoti iki 30 proc., jei būtų priteistas išlaikymas už vaiką ar reiktų mokėti už padarytą žalą sveikatai.
Iš pajamų, kurios viršija minimalią algą, bet nesiekia vidutinio šalies darbo užmokesčio, būtų galima išskaityti 20 proc. skoloms padengti. O iš pajamų, kurios viršija šalies vidutinį atlyginimą – 50 proc.
Šiuo metu tvarka Lietuvoje yra kur kas griežtesnė nei Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje bei daugelyje kitų Europos šalių.
Dabar Lietuvoje iš darbo pajamų iki minimalios algos galima išskaičiuoti 20 proc. skoloms dengti, o turint daugiau nei vieną bylą – net ir 30 proc. pajamų. Iš darbinių pajamų, viršijančių minimalią algą, dabar galima išskaičiuoti 50 proc.
„Pradėjus dirbti legaliai, iš minimalios mėnesio algos atskaitoma iki 30 proc. skolos. Todėl skolininkui lieka mažiau nei 15 eurų per dieną. Maža suma atbaido nuo legalaus darbo“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri planuoja lengvinti skolininkų gyvenimą, bet kartu taikyti griežtesnę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams.
Pirminis siūlymas buvo pristatytas Trišalei tarybai, tačiau kol kas dėl sprendimo dar diskutuojama.
„Pasitaiko žmonių, kurie sako, kad antstoliai jų sąskaitas yra uždarę, klausia, ar galim mokėti neoficialiai. Bet mes taip nedarom, tai atsakom. O jeigu toks žmogus įsidarbina legaliai, tai kai pradeda eiti antstoliai, dažniausia skolininkas neša muilą, ilgai nepadirba“, – pasakojo vienas bendrovės direktorius, nenorėjęs atskleisti savo pavardės.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė sako, kad išskaitų mažinimas iš minimalių darbo pajamų yra būtinas, nes skolos yra reali kliūtis legaliai įsidarbinti. Bet problema, anot pašnekovės, yra platesnė: daugeliui skolininkų verkiant reikia socialinių paslaugų, nes jie neturi jokių finansinio raštingumo įgūdžių, reikia didesnės savivaldybių paramos, geresnio informavimo bei griežtesnių taisyklių, kad būtų apsaugoti skolininkų sutuoktiniai arba kad būtų sunkiau pasiimti didesnę greitojo kredito sumą.
Skolininkų portretai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu „Kurk Lietuvai“ dalyviai Rokas Keršys ir Simona Deduchova atliko skolų situacijos analizę, kuri leido pažvelgti giliau į skolininkų portretus, skolų susidarymo priežastis bei kitų šalių kontekstą. Su skurdą patiriančiais žmonėmis dirbantys ekspertai dažnai akcentuoja, kad skolininkais žmonės tampa nebūtinai iš piktybiškumo, bet ir dėl skurdo, socialinių įgūdžių stokos, nesuvokimo, kartais negalios ar nutikus išskirtiniams gyvenimo įvykiams.
„Tokių piktybinių žmonių nėra tiek daug, kiek mes įsivaizduojame“, – sako A. Adomavičienė.
Pašnekovė pateikia pavyzdį, kai asmuo buvo išvykęs iš Lietuvos, bet nedeklaravo išvykimo, todėl jam susikaupė privalomojo sveikatos draudimo skola. Grįžęs į Lietuvą šis žmogus neturėjo sukaupęs santaupų, tačiau jį pasitiko skola, o sveikata jau buvo silpna, todėl dirbti nebegalėjo: „Tai ką tokiam žmogui daryti?“
„Kurk Lietuvai“, pasiremdama statistiniais duomenimis ir apklausomis, išskyrė tris dažnai pasitaikančius skolininkų profilius: nevaldomų skolų dažnai turi vidutinio amžiaus vieniši vyrai, vienišos mamos bei daugiavaikės šeimos.
Nors kiekvieno žmogaus situacija unikali, bet tipiškas 50-ies metų ir vyresnis vyras skolų galėtų turėti dėl vairavimo išgėrus, už vaikų išlaikymą, o gaunamus pinigus labiau leisti svaigalams. Toks asmuo, tikėtina, nedirba ar dirba atsitiktinius darbus bei nelegaliai, yra izoliuotas, nepripažįsta bėdų, pasižymi žema motyvacija kažką keisti, neturi artimos aplinkos, kurioje rastų palaikymą, stokoja finansinio raštingumo įgūdžių, prie priklausomybių prisideda psichologinės problemos, kurios trukdo spręsti bėdas, o dažnai veda prie savižudiškų minčių.
Skolos dažnai prislegia ir vienišas mamas, auginančias vaikus. Vienišos moterys su vaikais labiau linkusios įsiskolinti už komunalinius patarnavimus arba dėl vartojimo kreditų, skolinamasi norint padengti kasdienes išlaidas ir palaikyti gyvenimo būdą. Dėl auginamų vaikų vienišai mamai gali būti sunku pasirinkti geresnį darbą, kartais dirbama nepilnu etatu, o finansinio raštingumo stoka lemia neprotingą lėšų planavimą. Tokioms moterims labai dažnai reikia palaikymo ir konkrečios pagalbos bei informacijos, kaip susitvarkyti su skolomis.
Dar viena dažna situacija, kai skolų turi daugiavaikės šeimos. Pavyzdžiui, 2021 m. pabaigoje 41 proc. visų už įsiskolinimus antstoliams perduotų bedarbių buvo daugiavaikės šeimos su trimis ir daugiau vaikų. Tokios šeimos neretai įsiskolina už komunalinius patarnavimus, sveikatos draudimą bei telekomunikacijų bendrovėms, ima greituosius kreditus. Kadangi tenka dėlioti prioritetus, į tokias situacijas patekusios daug vaikų turinčios šeimos yra linkusios gyventi šias diena, neplanuoja į ateitį, o mokesčius už komunalines paslaugas palieka paskutinėje vietoje, kadangi tenka galvoti, kaip išmaitinti vaikus. Daugiavaikėse šeimose moterys dažnai negali dirbti, todėl gyvena iš išmokų.
Šiuo atveju buvo apibūdinti tipiški darbingo amžiaus skolų turinčių žmonių portretai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad 2021 m. Užimtumo tarnyboje buvo registruota daugiau kaip 25 tūkst. bedarbių su pradelstomis skolomis, apie dešimtadalis pripažįsta, kad skolos jiems yra kliūtis sugrįžti į darbo rinką.
„Preliminariais duomenimis, pagrindiniai bedarbių skolininkų kreditoriai yra komunalinių paslaugų teikėjai, Valstybinė mokesčių inspekcija (pavyzdžiui, baudos už važiavimą be bilieto) ir greitųjų kreditų bendrovės“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ne visi pritaria
Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį valstybės institucijų reikalavimai sudarė 53 proc. visų skolų, 44 proc. antstolių reikalavimų buvo susiję su skolomis privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims ir 3 proc. – su reikalavimais išieškoti teismo priteistus alimentus už vaikus.
Privačių asmenų reikalavimų kiekis pernai pirmą pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., išaugo 33 proc. dėl greitųjų kreditų bendrovių ir privačių skolų išieškojimo įmonių kreipimosi skaičiaus ūgtelėjimo.
Lietuvos antstolių rūmai teigia, kad tokie sprendimai turėtų būti labai gerai apgalvoti, nes pagal pirminį siūlymą gali susidaryti įspūdis, jog pliusai skolininkams bus dengiami iš kreditorių kišenės, o tai ateityje lems sunkesnes skolinimosi sąlygas žmonėms.
„Visus pakeitimus galima daryti atlikus išsamų, detalų vertinimą, tas vertinimas turi apimti apgalvotas pasekmes. Jeigu valstybėje daromi palengvinimai skolų turintiems žmonėms, tai valstybė turėtų rasti mechanizmus, kaip tuos palengvinimus, iš kokių išteklių kompensuoti, nes pagal dabartinį siūlymą, tai, panašu, kad tie pliusai skolininkams būtų dengiami kreditorių sąskaita. Vis dėl to valstybė neturėtų iš kitų kišenės lengvatų dalinti, turėtų tas lengvatas dalinti iš biudžeto“, – teigė Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.
Neoficialiai Teisingumo ministerija į pasiūlymą žvelgia skeptiškai, bet ministrės Ewelinos Dobrowolskos patarėjas ryšiams su visuomene Paulius Žeimys sako, kad kol kas pateikti vertinimą dėl veiksmingumo būtų per anksti, nes dar vyksta diskusijos.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė A. Adomavičienė irgi sutinka, kad skolų „nuėmimas“ nuo minimalios mėnesio algos, išskyrus išskaitas už alimentus ar padarytą žalą sveikatai, gali kelti riziką, kad dalis skolų taip niekad ir nebus sumokėta, nes kai kurie iš skolininkų nebus pajėgūs dirbti kvalifikuoto darbo, už kurį galima tikėtis didesnės algos.
Proto negalią turinčiam žmogui – 4 telefonai
Tačiau A. Adomavičienė mano, kad darbingo amžiaus žmonių atžvilgiu reikia ne tik mažinti išskaitas iš minimalios algos, bet imtis ir kitų priemonių. Pavyzdžiui, ji siūlo nustatyti, kad jeigu greitasis kreditas viršija minimalios mėnesio algos sumą, tuomet besiskolinantis asmuo būtinai privalėtų atvykti fiziškai ir negalėtų kredito pasiimti internetu ar telefonu.
„Nors nuo 2016 m. taisyklės dėl greitųjų kreditų buvo sugriežtintos, bet vis tiek girdime situacijų, kai greituosius kreditus pasiima žmonės, kurie neturėtų paimti, arba jais būna manipuliuojama. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad iš globos įstaigų išėjusių jaunuolių sukčiai išvilioja paskolai paimtus pinigus – kažką pažada, suvilioja, tie pasiima greitąjį kreditą, pinigus atiduoda, o sukčiai dingsta“, – teigia A. Adomavičienė.
Seimas nuo 2016 m. vasario sugriežtino Vartojimo kredito įstatymą, pagal kurį metinė kredito palūkanų norma sumažinta iki 75 proc., nustatyta 0,04 proc. administravimo išlaidų viršutinė riba per dieną, o bendra paskolos kaina nebegalėjo būti didesnė už bendrą paskolos sumą, 6 mėnesiams apribotas delspinigių mokėjimas. Greitųjų kreditų bendrovės taip pat įgijo prievolę griežčiau vertinti klientų galimybes grąžinti paskolą, tikrinti duomenis registruose, neskolinti nepilnamečiams, neblaiviems asmenims ar naktimis.
Kitas naujas pasiūlymas, anot pašnekovės, galėtų būti, kad jeigu greituoju kreditu imama didesnė pinigų suma, būtų būtinas sutuoktinio sutikimas, mat šiuo metu vienam sutuoktiniui pasiskolinus, pagal įstatymus atsakingi abu.
„Yra įvairiausių situacijų, kai vienas iš sutuoktinių sugalvoja, kad jam reikia tų pinigų, pasiima greitąjį kreditą, o paskui visa šeima turi grąžinti. Skyrybų atveju tos skolos dalinamos per pusę. Šitoje vietoje matytume erdvės, kaip griežtinti paskolų išdavimą“, – teigė pašnekovė.
Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė A. Adomavičienė taip pat pažymi, kad praktikoje dažnai įsiskolina žmonės, kurie turi proto negalią ir yra labai pažeidžiami. Ji stebisi, kaip telekomunikacijų bendrovės sugeba proto negalią turintiems klientams įsiūlyti keturis telefonus ar tris modemus.
„Kolegė iš nedidelio miestelio dalijosi situacija apie vieną moterį, kuri turi suvokimo problemų, proto negalią, bet telekomunikacijų bendrovės sugebėjo jai per metus įsiūlyti keturis telefonus. Tai parodykite man dirbantį žmogų, kuris turi keturis telefonus? Ir kai ji viską susimoka iš savo mažos išmokos, ji nebeturi, už ką gyventi, tuomet eina prašyti maisto paketų. Tai kam tokiam žmogui reikia įsiūlyti keturis telefonus? Vis tiek turėtų būti kažkokie apribojimai. Telekomunikacijų bendrovėms šiuo metu padarytos išlygos, kad jos gali lengviau skolinti nei buitinės įrangos parduotuvės. Tame yra logikos, bet šituo atveju pernelyg atlaisvinta“, – pažymėjo pašnekovė.
A. Adomavičienė taip pat sako, kad būtina mažinti išskaitas už skolas iš socialinio draudimo senatvės pensijų, kurios dabar yra tokios pat, kaip iš darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad išskaitos gali siekti 20 proc. arba padidėti iki 30 proc., jeigu išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, už alimentus, žalą sveikatai ar maitintojo gyvybės atėmimą. Pašnekovės nuomone, kadangi socialinio draudimo pensijos nėra didelės, išskaitos iš šių išmokų galėtų mažėti iki 5 proc.
Iš ko negalima išskaityti skolų?
Tačiau netgi turint skolų antstoliai negali išieškoti iš kai kurių valstybės ar savivaldybių mokamų periodinių ar vienkartinių išmokų, o norint, kad nebūtų jokių siurprizų antstoliui būtina kuo skubiau pristatyti paramą skyrusios institucijos pažymą apie gaunamų pajamų kilmę ir bent 2 mėnesių banko sąskaitos išrašą.
„Reikia pristatyti dokumentus, kurie patvirtina lėšų kilmę. Tie skolingi žmonės dažnai pyksta, kad nešame nešame, bet čia jų pačių labui. Niekur pasaulyje taip neveikia, kad paukšt ir viskas bus už tave padaryta“, – teigia Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai D. Petkauskaitė.
Skolų negalima nurašyti nuo motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų, vaiko pinigų, papildomos išmokos vaikui ir visų kitų išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą, taip pat šalpos senatvės ir šalpos neįgalumo pensijų, vienišo asmens išmokos, laidojimo pašalpos, dalies kalinčio nuteistojo sąskaitoje esančių lėšų, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos dalies kompensacijų, savivaldybių skiriamų tikslinių, vienkartinių, periodinių ar sąlyginių pašalpų, socialinių pašalpų, kompensacijų už šilumą ir vandenį, tikslinių kompensacijų neįgaliesiems, našlaičių pensijų ir rentų, taip pat nuo komandiruotpinigių bei kompensacinių išmokų už darbo įrankių nusidėvėjimą ar kai nukrypstama nuo darbo normų.
Iš ligos, nedarbo socialinio draudimo išmokų skolas galima nurašyti tik tuomet, jeigu tai įsiskolinimai už vaiko išlaikymą, dėl kam nors sveikatai padarytos žalos, taip pat atėmus maitintojo gyvybę. Visais kitais atvejais įsiskolinimai nenurašomi.
Skolos nurašomos ne tik nuo darbo užmokesčio, bet ir nuo individualios veiklos pajamų, autorinio atlyginimo, stipendijų, laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose, dividendų, pensijų (išskyrus šalpos), taip pat nuo sumų, gautų dėl padarytos žalos sveikatai ar atėmus maitintojo gyvybę.
Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja pataisa, pagal kurią skolininko sąskaitoje nėra liečiama minimalių vartojimo poreikių dydžio suma. Šiais metais jie siekia 354 eurus. Tačiau tai negalioja, jeigu kalbama apie darbo užmokestį, nes šios lėšos dar nebūna sąskaitoje, kai darbdavys jau vykdo antstolio nurodymą atskaičiuoti dalį lėšų.
