Mažiausios kainos kriterijus viešųjų pirkimų sektoriuje negali užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės, mano ūkio ministras Evaldas Gustas. Jis tikina, kad reikia skatinti skaidrią ir efektyvią ūkio ministerijos veiklą bei keisti viešųjų pirkimų taisykles.
Vilniuje vykusiame neformaliame konkurencingumo tarybos posėdyje buvo aptarta elektroninių viešųjų pirkimų problematika. Kaip elektroninių priemonių diegimas prisideda prie didesnio skaidrumo?
Neskaidrumo problema eliminuojama labai paprastai. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiami metiniai viešųjų pirkimų planai. Vadinasi, galimi rangovai gali matyti per metus vyksiančius pirkimus. Toje pačioje informacinėje sistemoje yra skelbiami ir preliminarūs viešieji pirkimai. Pateikiama informacija, kokio pobūdžio, masto ir srities konkursai vyks. Kitaip tariant, būsimas rangovas gali pasiruošti tokiam konkursui. Galiausiai sistemoje skelbiamas konkursas, o visa reikiama informacija pateikiama viešai.
Įstatymai numato, kad, atlikus pirkimą, informacinėje sistemoje būtų skelbiami duomenys apie sutarties sudarymą, jos įvykdymą ir kitus dalykus. Būtent informacijos viešumas ir prieinamumas leidžia skaidrinti viešųjų pirkimų procesą.
Vis dažniau pasigirsta siūlymų viešuosius pirkimus vykdyti ne pigiausio, o kokybės ir kainos santykio principu. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?
Mažiausios kainos kriterijus negali būti pagrindinis. Kokybė yra ne ką mažiau svarbi, o mažiausia kaina viešuosiuose pirkimuose kokybės užtikrinti negali.
Šiuo metu Seimui pateiktas didelis viešųjų pirkimų įstatymo pataisų paketas. Viena iš jų įpareigos perkančiąją organizaciją atsižvelgti į darbuotojų kvalifikaciją ir patirtį, taigi jau einama ekonominio vertinimo link. 2011 metais vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijumi buvo atliekama apie 10 proc. viešųjų pirkimų, o 2012 metais tokių pirkimų buvo jau 25 proc.
Šios idėjos skeptikai teigia, kad taikant ekonominius kriterijus kyla korupcijos grėsmė dėl vertinimo subjektyvumo. Kaip, jūsų manymu, reikėtų suderinti ekonominį naudingumą su skaidrumu?
Reikėtų labai aiškiai apibrėžti ekonominio vertinimo kriterijus. Turi būti aiškiai nustatyta, kokiais principais ir kokiais reikalavimais bus vadovaujamasi. Kalbant apie ekonominio naudingumo kriterijaus taikymą, manyčiau, kad tai – ir mūsų pirmininkavimo, ir Europos Komisijos prioritetas.
Pirmojoje spaudos konferencijoje kalbėjote apie pažeidimus agentūrų „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ veikloje. Ar šiuo klausimu vyksta kokie nors procesai?
Kadangi „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ tam tikriems projektams vykdyti gauna finansavimą iš Ūkio ministerijos biudžeto, finansinis auditas buvo atliktas ir šiose institucijose.
Gegužės mėnesį, atlikdama vertinimą, Valstybės kontrolė pastebėjo, kad trūksta kai kurių dokumentų, kuriais būtų pagrįstas tam tikrų lėšų panaudojimas šiose institucijose. Tai buvo pastebėjimas, kad yra trūkumų, bet ne konstatavimas, jog tai – pinigų švaistymas.
Buvo paminėta, kad jei nebus pakankamai finansinių įrodymų, tokios lėšos gali būti pripažintos nepagrįstai panaudotomis. Minėtos įstaigos pateikė reikiamus dokumentus, duomenis iš savo informacinių sistemų – ir Valstybės kontrolė pripažino, kad visos lėšos yra pagrįstos bei panaudotos tinkamai. Tik buvo atkreiptas dėmesys, kad reikia sustiprinti finansinę atskaitomybę ir finansinę kontrolę tiek ministerijai, tiek minėtoms įstaigoms.
Liepos pradžioje buvo nutraukta Lietuvos ir kompanijos IBM bendradarbiavimo sutartis. Ar toks įvykis užsienio investuotojams siunčia neigiamą žinutę?
Sakyčiau, kad neigiamas pavyzdys būtų buvęs, jei sutartis būtų buvusi nutraukta vienašališkai. Ji nutraukta dvišaliu susitarimu. Dar daugiau, šios sutarties nutraukimo iniciatorius yra ne Lietuva, o IBM.
Sakyčiau, tai labiau gero bendradarbiavimo pavyzdys, kai, matydamos, jog dėl tam tikrų priežasčių nėra įmanoma įgyvendinti sutarties įsipareigojimų, abi šalys geranoriškai ją nutraukia. Tai yra normalaus tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdys.
Kodėl IBM inicijavo bendradarbiavimo sutarties nutraukimo procesą?
Sutartis buvo pasirašyta su abipusiais įsipareigojimais. IBM įsipareigojo įdėti intelektinį indėlį, o Lietuva – užtikrinti projekto finansavimą. Kitaip tariant, tuos intelektinius produktus patentuoti ir proteguoti. Tačiau pasirašant sutartį nebuvo išnagrinėtos visos finansavimo galimybės. Buvo tik preliminariai apgalvota, kad tai galima būtų padaryti iš ES struktūrinės paramos. Kai paaiškėjo, jog ES lėšų tokiems projektams gauti neįmanoma, o IBM pamatė šio projekto neproduktyvumą, jis buvo nutrauktas.
Evaldas Gustas CV:
• 1982 metais Kauno politechnikos institute įgijo elektroninės technikos inžinieriaus specialybę • 2001–2003 metais ėjo vidaus reikalų viceministro pareigas • 2003–2009 metais užėmė vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus postą • Nuo 2009 metų buvo vidaus reikalų ministerijos kancleris
Nuomonė: Kokių priemonių reikėtų imtis, kad administracinė sistema būtų efektyvesnė?
Turi padėti
Pirmiausia reikia apsibrėžti, kam skirtos verslą prižiūrinčios institucijos – kam nors bausti ar padėti? Šiuo metu einama teisinga linkme, nes verslą kontroliuojančios institucijos vis dažniau prisiima padėjėjo funkciją – padeda verslininkams įgyvendinti įvairius reikalavimus ir taisykles, pataria, padeda, o ne baudžia.
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
Tarnauti piliečiams
Reikia keisti požiūrį į piliečius. Yra gera angliška sąvoka „civil servant“ (liet. pilietinis tarnas – aut. past.). Visi viešojo sektoriaus darbuotojai yra tarnautojai, o ne atvirkščiai. Tai požiūris, kurį mes bandome įdiegti. Taip pat mes norime ne daugiau taisyklių, o gerų taisyklių, kurios leistų verslui klestėti
Antonio Tajani, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas pramonės ir verslumo klausimais
