Karolis Birgilas
Jūriniai konteineriai prieš pusę amžiaus kardinaliai pakeitė pasaulio prekybą ir uostų veiklą. Dėl alternatyvaus jų panaudojimo šiandien nekilnojamojo turto apibūdinimas gali nebetekti prasmės.
Šeštajame dešimtmetyje du amerikiečiai, ieškodami patogaus būdo jūrų keliais transportuoti prekes, išrado jūrinį konteinerį, kuriam po poros metų buvo pritaikytas ISO standartas. Šie konteineriai išplito po visą pasaulį. Kol jų nebuvo, laivo krova užtrukdavo kelias dienas, dabar – kelias valandas.
Tarptautinė prekyba įsibėgėjo, o konteineriai tapo neatsiejama jos dalimi. Galiausiai jų gamyba atpigo tiek, kad kompanijos juos tuščius palikdavo uostuose, nes pargabenti atsieina brangiau nei Azijos rinkoje įsigyti naują.
Nenaudojami konteineriai greitai buvo pritaikyti nedideliems pastatams kurti. Kartu su ekonominiu sunkmečiu Europoje paplito ir ekologijos idėjos, taigi žmonės ne tik pradėjo taupyti, bet ir susiformavo atsakingesnis požiūris į naudotus daiktus. Nebenaudojami jūriniai konteineriai antram gyvenimui atgimė nekilnojamojo turto rinkoje.
Europoje iš jų yra projektuojami ne tik studentų miesteliai, sodybos, bet ir duomenų saugyklos. Lietuvoje ši idėja dar ganėtinai nauja.
Verslui ir asmeninėms reikmėms
Lietuvoje įsigyti jūrinį konteinerį nėra sunku naudojantis skelbimų portalais. Jo atvežimas, pastatymas ir apdaila visiškai priklauso nuo šeimininko fantazijos. Kol kas vos viena bendrovė šalyje specializuojasi jūrinių konteinerių gyvenamųjų modulių prekyba ir jų pritaikymu nekilnojamojo turto rinkoje.
Bendrovės „ProFab“ vadovas Žėrūnas Dilka jūrinių konteinerių pritaikymo gyventojams ir biurams paslaugas pradėjo teikti prieš metus ir teigia, kad susidomėjimas auga. Jis pabrėžia, jog kol kas šia naujove labiau domisi verslas ir pritaiko konteinerius darbo patalpoms bei kavinėms statyti. Verslui ši alternatyva priimtina dėl to, kad toks pastatas iškyla greičiau, palyginti su tradicinės statybos patalpomis.
Pasak Ž. Dilkos, žmonės konteinerius renkasi sodybų ir pirčių statyboms. Viena iš pagrindinių priežasčių – tokiam statiniui nereikia leidimo. Tai yra vienas iš aspektų, kodėl tokiu namu galima naudotis greičiau.
„Vidutiniškai privatūs asmenys renkasi 2–3 konteinerius ir juos blokuoja vieną šalia kito. Siūlome kelti vieną ant kito, tačiau žmonės dar prisibijo netradicinių sprendimų“, – teigia pašnekovas. Klientams siūlomi ir žieminiai variantai, pritaikomi mūsų klimatui. Taip pat galima rinktis skirtingą vidaus ir išorės apdailą.
Nauja idėja, netikėtos ir problemos
Kaune įsikūrusios iš konteinerių pastatytos kavinės „Grizzly Grill“ vadovas Valdas Kurmis neslepia, kad toks statymo būdas buvo pasirinktas taupymo sumetimais.
„Iš pradžių manėme, kad išeis gerokai pigiau, bet taip nebuvo. Vis dėlto projektas išėjo išskirtinis“, – sako jis. Idėją vienoje Vokietijos statybų parodų prieš keletą metų pamatė vienas iš kavinės savininkų. Projektas buvo naujas, o netradicinės statybos specialistų nebuvo, taigi susidurta su specifinėmis problemomis.
Pagrindinė problema, pasak V. Kurmio, yra tai, kad visa konstrukcija yra metalinė, taigi statinio šiluminė varža lygi nuliui: vasarą prikaista, žiemą praleidžia šaltį. Kavinės savininkai ieškojo kuo mažiau vietos užimančių sienų šiltinimo sprendimų, nes tai darant tradiciniais būdais kardinaliai sumažėja patalpos erdvė. Dabar kavinė gali veikti ir žiemą.
Svencelėje, ant Kuršių marių kranto įkurtai buriuotojų ir jėgos aitvarų entuziastų stovyklai pastatyti prireikė 23 konteinerių. Jos vadovas Andrius Ižganaitis teigia, kad konteineriai yra „gyvi“, todėl jiems reikia papildomos priežiūros.
„Problemų kyla dėl eksploatavimo, nes čia pučia stiprūs vėjai. Tai trukdo, reikia nuolat prižiūrėti. Dėl tokių oro sąlygų konteineriai yra „gyvi“. Praūžus stipresniam vėjui nebeatsidaro durys, skyla ir net dūžta langai“, – teigia jis. Buriuotojai problemą išsprendė panaudoję patvaresnes medžiagas.
Originalumo paieškos
Finansiškai galutinis idėjos įgyvendinimas prilygsta tradicinei statybai. Vis dėlto siekis turėti originalų pastatą prioritetų sąraše atsiduria aukščiau už finansinių sąnaudų skaičiavimus. Visi savaitraščio kalbinti pašnekovai sutiko, kad kol kas tai yra naujas reiškinys, pritraukiantis nemažai smalsių žvilgsnių. V. Kurmis prisiminė, kaip kartą Savanorių prospektu važiuojantis autobusas sustojo, o iš jo išlipę turistai puolė apžiūrinėti netradicinio pastato.
Prieš metus Vilniaus miesto savivaldybė skelbė konkursą originaliai ne alkoholiniais gėrimais prekiaujančiai lauko kavinei Lukiškių aikštėje įrengti. Jau antrą vasarą iš eilės aikštės pakraštyje atidaroma „Coffe Inn“ kavinė įrengta jūriniame konteineryje.
Pasak kavinių tinklo bendraturčio Nido Kiuberio, kavinės idėja ir formatas puikiai atitiko konkurso sąlygas, todėl laimėti nebuvo sunku. Jis džiaugiasi, kad sprendimas yra ne tik originalus, bet ir praktiškas, nes konteinerio konstrukcija tvirta, o šiuo atveju investicija yra saugi ir ilgalaikė.
Mieste konteineriai visuomet bus įdomus sprendimas, nes viešose vietose jiems statyti reikia specialaus savivaldybės leidimo, taigi net išpopuliarėjus šiai idėjai, miestų, bent jau centrinės jų dalies, tai ilgą laiką nepakeis.
Svencelės buriuotojų stovyklai neprireikė leidimo ir kavinių bei miegamųjų patalpų kompleksą buvo galima įkurdinti arčiau vandens. Pasak A. žganaičio, tai yra vienas didžiausių privalumų, nes galima išvengti kryžiaus žygių leidimams gauti. „Viešbučiai įsikūrę 30 metrų nuo marių, matosi Kuršių nerija. Sportininkai gali net neburiuoti ir gerai praleisti laiką“, – į klausimą, kaip lankytojai jaučiasi apsistodami konteineriuose, atsakė buriavimo entuziastas.
Prieš keletą metų prikeltos gamyklos Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone tapo madingais loftais įmonėms, menininkams ir erdvaus bei netradicinio būsto ieškantiems gyventojams. Galbūt panašus likimas laukia ir antrąkart panaudojamų konteinerių, o pasakymas, kad gyveni konteineryje, nepritrauks kreivų aplinkinių žvilgsnių.
Jūrinių konteinerių panaudojimas
Naudoto jūrinio konteinerio kaina Lietuvoje yra 3–4 tūkst. litų
Individualaus būsto statybai lietuviai dažniausiai renkasi 2–3 konteinerius
Standartinio jūrinio konteinerio plotas – 13,5 kv. metro
Jūriniai konteineriai priimami ir metalo supirktuvėse
