Dažnai dusulio kankinami žmonės laiku nesikreipia į gydytoją, o prasidedančios ligos požymius suvokia kaip natūralų senėjimo procesą. Tačiau viskas gali būti kur kas pavojingiau.
Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) – progresuojančia kvėpavimo takų liga, kai dėl sutrikusių bronchų pralaidumo įkvepiama mažiau oro ir pasidaro sunkiau kvėpuoti – Lietuvoje serga apie 3 proc. gyventojų. Tačiau tai tik ofi cia li statistika, iš tikrųjų sergančiųjų yra kur kas daugiau. Rūkymas yra daugelio ligų priežastis, o iš sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga rūkalių yra daugiausia.
Lietuviai nesirūpina sveikata
Lietuvoje žmonės į gydytojus kreipiasi pavėluotai, tada, kai liga jau būna gerokai įsisenėjusi. Net 75 proc. atvejų LOPL nediagnozuojama arba diagnozuojama per vėlai. Per vėlai nustačius ligą neretai kyla įvairių sveikatos komplikacijų, dauguma ligonių tampa neįgalūs arba sumažėja jų darbingumas.
Lietuvos pulmonologų draugijos pirmininkas doc. dr. Remigijus Nargėla sako, kad LOPL mūsų šalyje serga per 60 tūkst. gyventojų, tačiau šis skaičius turėtų būti gerokai didesnis, nes į specialistus kreipiasi tik apie 25– 30 proc. susirgusių šia liga. Dėl rūkymo sukeltų ligų Lietuvos biudžetas praranda apie 51 mln. litų, o išlaidos LOPL gydyti siekia iki 8 mln. litų.
„Susirgti LOPL galima dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai šią ligą sukelia rūkymas, – sako R.Nargėla. – Todėl plaučių liga dažnesnė tarp vyresnių nei 40 metų rūkančių pacientų. Susirgti rizikuoja 80–90 proc. rūkalių. Prisidėjus dar ir kitiems veiksniams – jei žmogus dirba dulkėtoje, užterštoje aplinkoje – tikimybė susirgti LOPL dar labiau padidėja. Kitos šios ligos priežastys gali būti paveldimos. Kartais ji pasireiškia po gripo, virusinių infekcijų, plaučių uždegimo.“ Gydytojas pulmonologas perspėja, kad sergantiems LOPL ypač pavojingas naujojo gripo virusas, alinantis ir taip silpnus bronchus.
Kosulys atsiranda gerokai vėliau
Gydytojas R.Nargėla norėtų pagąsdinti rūkalius: nors pagrindiniai ligos simptomai yra kosulys ir dusulys, tačiau šios ligos požymių gali ir nebūti. Kosulys atsiranda vėlesniame ligos etape. Rūkaliai gali dar tik retkarčiais sukosėti, tačiau jiems jau būtų laikas pasitikrinti kvėpavimo funkciją – bronchų pralaidumą.
LOPL nustatoma atliekant spirometriją – tyrimą, kai specialiu aparatu patikrinama, kaip kvėpuoja plaučiai, ar neišsivystęs kvėpavimo takų susiaurėjimas (obstrukcija). „Paprastus spirometrus, kaip ir kraujospūdžio aparatus, kiekvienas šeimos gydytojas privalėtų turėti ant savo stalo“, – teigia R.Nargėla.
Prieš keletą metų LOPL buvo laikoma neišgydoma, tačiau naujos priemonės pakeitė šį požiūrį. Šios ligos galima išvengti, gydyti, palengvinti jos sukeliamus simptomus ir sulėtinti progresavimą. Kad būtų galima veiksmingai gydyti, svarbu kuo ankstesnė diagnostika. Jeigu liga nustatoma per vėlai, dėl deguonies trūkumo organizme kenčia smegenys, širdis ir kiti gyvybiškai svarbūs organai. Įvyksta negrįžtami procesai, o bronchų pralaidumas taip ir neatsikuria. Pacientas tampa priklausomas nuo vaistų, juos turi nuolat vartoti.
Susirgti LOPL rizikuoja ir tie žmonės, kurie dažnai būna prirūkytose, šaltose, nevėdinamose patalpose, dirba su dujomis, cheminėmis medžiagomis, ilgą laiką nuolat įkvepia kenksmingų dalelių, dujų ar dulkių. Nuo to kvėpavimo takai susiaurėja, darosi sunku orą įkvėpti ir iškvėpti.
Ketvirta pagal mirtingumą
Pagrindiniai šios plaučių ligos simptomai yra lėtinis kosulys, skrepliavimas. Tačiau dažniausiai pacientai į gydytojus kreipiasi tik atsiradus labiausiai varginančiam požymiui – dusuliui. Ligoniai skundžiasi sunkumu krūtinėje, oro trūkumu, pasunkėjusiu kvėpavimu. Ligos pradžia dažnai nepastebima, ji progresuoja lėtai, o plaučių funkcija labiau sutrinka, kai rūkoma 10–20 metų.
Norint išvengti LOPL, pirmasis žingsnis – mesti rūkyti, nes tai pagrindinė šios ligos priežastis. Atsisakius rūkalų, gerokai sulėtėja ligos progresavimas, pagerėja savijauta, darosi lengviau kvėpuoti.
Ši liga pagal mirtingumą ir sergamumą daugelyje šalių užima ketvirtą vietą po širdies ligų, vėžio ir insulto. Jeigu LOPL atvejų daugės taip sparčiai, kaip iki šiol, 2020 m. mirtingumas nuo šios ligos bus antroje vietoje. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, LOPL serga apie 600 mln. žemės gyventojų, kasmet dėl šios ligos miršta beveik 3 mln. žmonių – kiek mažiau nei gyvena visoje Lietuvoje.
Marija Kundrotaitė
