Žodis „abortas“ pastaruoju metu Lietuvoje kelia milžiniškas aistras ir priverčia pulti į kraštutinumus. Kalbą apie abortų uždraudimą Lietuvoje pradėję Seimo nariai sulaukė pasipriešinimo iš didelės dalies visuomenės ir net savo kolegų, bet, daugelio nuostabai, pasiūlymą palaikė ne tik Bažnyčios atstovai, bet ir daugelis medikų.
Skeptikai, piestų stoję prieš tokio įstatymo svarstymą ir priėmimą, tikina, kad abortų uždraudimas Lietuvoje ne tik paskatins abortų turizmą, pavojingus kriminalinius nėštumo nutraukimus, bet ir apribos moterų teises, daugiau vaikų bus nužudoma arba paliekama vaikų namuose. Galų gale, abortų draudimas apribos moterų teises, įkalins jas namuose ir grąžins į patriarchato laikus, kai moterys turėdavo tik rūpintis namais bei gimdyti vaikus.
Vaikai – ne patvoryje gimdomi šuniukai
Bene garsiausiai ir kategoriškiausiai apie tai, kad abortų uždraudimas Lietuvoje negalimas, kalba Seimo narė, moterų teisių gynėja, profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė. „Vaikai nėra patvoryje gimdomi šuniukai. Juos reikia gimdyti tuomet, kai žmonės gali gyventi visavertį asmeninį gyvenimą ir tokį gyvenimą suteikti savo gimusiems vaikams“, – teigė ji portalui Balsas.lt.
Pasak M. A. Pavilionienės, jeigu moterys niekada nepastotų nepasirengusios, mokėtų reguliuoti savo vaisingumą, o vyrai, su kuriais moterys turėtų lytinių santykių, nesielgtų neatsakingai ir neapvaisintų moters tada, kai ši to nenori, būtų galima galvoti apie abortų uždraudimą. „Tačiau, Lietuvoje žmonėms nesuteikiamas kokybiškas lytinis švietimas, žmonės nežino, kas yra įvairūs saugos būdai, moteris patiria nepageidaujamą nėštumą. Pasaulyje sukurtos moters teisės, reprodukcinės, lytinės teisės kaip žmogaus teisių dalis, todėl moteris turi teisę pati nuspręsti, kaip elgtis su savo kūnu“, – pabrėžė Seimo narė.
Kalbos, kad kasmet dėl abortų valstybė praranda būsimus dirbančiuosius, anot M. A. Pavilionienės, yra kapitalistinės visuomenės darbo jėgos auginimo teorija, kai vaikai gimdomi tik valstybei išlaikyti. „Vaikai gimdomi iš meilės, užtikrinant jiems abiejų tėvų meilę ir priežiūrą, ateities gerovę. Už vaikus atsakingi tėvai, globėjai, valstybė, nes tai būsimi sąmoningi piliečiai, o ne besmegenės darbo mašinos“, – aiškino moteris.
Žmogumi laikomas gimęs kūdikis
Prieš kelerius metus visame pasaulyje atlikti tyrimai parodė, kad nutraukusios nėštumą moterys 65 proc. labiau rizikuoja susirgti depresija, yra daugiau nei triskart linkusios į savižudybes, rizikuoja būti paguldytos į psichiatrines ligonines. Taip pat tris kartus padidėja tikimybė, kad nutraukus nėštumą vėliau gims negyvi kūdikiai, didėja ir persileidimų tikimybė. „Tai – gryna propaganda“, – sakė M. A. Pavilionienė.
Moteris tvirtino, kad tokių tyrimų duomenų nėra mačiusi, tačiau yra skaičiusi, kad laiku ir saugiai atlikus abortą moters sveikata nenukenčia. „Tačiau moterų yra visokių: jautrių, nervingų, savarankiškai nemąstančių, gyvenančių Bažnyčios įtakoje, gyvenančių lyčių stereotipais, todėl jų kliedesiai ir skleidžiami kaip „,mokslinė medžiaga“, – aiškino Seimo narė.
Pasak moterų teisių gynėjos, Katalikų Bažnyčia abortą draudžia todėl, kad lytinių ląstelių užuomazgą laiko žmogumi. „Tarptautiniai dokumentai ir Europos žmogaus teisių teismo išvadose žmogumi laikomas gimęs kūdikis“, – komentavo ji.
Grįžtų prie patriarchato
Paklausta, ką pasakytų tiems, kurie tvirtina, kad abortas yra žmogžudystė, M. A. Pavilionienė sakė, kad tai – Bažnyčios terminas. „Dvasine žmogžudyste laikau tai, kad vaikai paliekami „gyvybės langeliuose“. Socialine žmogžudyste laikau tai, kad jie atiduodami į našlaičių ar globos namus. Tokie žmonės niekada neatleis savo „tėvams“. Aš pasisakau už visavertį, laisvą ir laimingą žmogų“, – aiškino moteris.
Uždraudus abortus Lietuvoje, pasak M. A. Pavilionienės, būtų grįžta prie patriarchalinės visuomenės laikų. „Moterys būtų uždarytos namuose, net negalėtų baigti mokslų, įgyti profesijos, dirbti kaip profesionalės, nes jos tik gimdytų ir gimdytų. Prarastų sveikatą, gyvenimo geismą ir džiaugsmą. Išnyktų lygių galimybių politika – šiuolaikinė modernios visuomenės vertybė. Argi to norėtų jaunos Lietuvos moterys?“ – retoriškai klausė Seimo narė.
Moterys nesupranta, ką daro
Tuo tarpu kone visos Lietuvos žmonėms pažįstama ginekologė Vaiva Eringytė tvirtina, kad abortas – vienareikšmiškai blogybė. „Savo pacientes, pasiryžusias abortui, visuomet stengiuosi perkalbėti. Ir visada perkalbu“, – pasakojo ji.
Jos žodžiais, iki šiol Lietuvoje pasirinkusioms nėštumo nutraukimą moterims nebuvo teikiama informacija, kokias pasekmes sukelia abortas. „Iki šiol gydytojai patys neturėjo informacijos šiuo klausimu. O kitas dalykas – dirbantys viešosiose įstaigose gydytojai neturi laiko, nes vienam priėmimui skiriama 15-20 minučių, o tai – labai mažai. Na, o privačių kabinetų gydytojai, atliekantys nėštumo nutraukimus, dažnai būna nesuinteresuoti perkalbėti pacientes. O kai kurie gydytojai tiesiog galvoja, kad nereikia kištis į moterų asmeninį gyvenimą,–vardijo gydytoja. – Mano nuomone, yra labai daug jaunų moterų, kurios net nesupranta, ką nori padaryti.“
V. Eringytė prisiminė atvejį, kai mergina, nusprendusi nutraukti nėštumą, iš lovos nesugebėjo išlipti savaitę – taip blogai jautėsi. „Tokia buvo jos pirmoji reakcija į tai, ką ji padarė. Ji konsultavosi su manimi ir aš jai pasakiau, kad būtent taip ir bus. Nėštumo nutraukimą dariau ne aš, kolegos. Tai – tik pradinė reakcija, o juk kuo toliau, tuo sunkiau“, – liūdnai pasakojo ginekologė.
Paklausta, ar tiesa, kad santykiai su vyrais, kurie paskatino nutraukti nėštumą, anksčiau ar vėliau užsibaigia, V. Eringytė tvirtino, kad jos manymu tai – visiška tiesa. „Tokios poros išsiskiria. Ir net jei po nėštumo nutraukimo yra tuokiamasi ir gyvenama, atseit, laimingai, šitas nėštumo nutraukimo faktas yra primenamas kiekvieno ginčo metu“, – sakė ginekologė.
Geriau atiduoti vaiką nei abortas
Internetiniuose moterų forumuose gausu istorijų, kurių herojės likimo bendražygėms prisipažįsta, kad net ir po nėštumo nutraukimo skaičiuoja mėnesius iki to laiko, kada būtų gimęs kūdikis, vėliau – galėjusius būti jo gyvenimo metus. „Psichologiniai sunkumai pasireiškia visą likusį gyvenimą“, – sakė V. Eringytė.
Anot V. Eringytės, netgi jei būsimas kūdikis yra patirtos seksualinės prievartos vaisius ar gimdyti nesiryždama dėl prastų socialinių sąlygų, vis tiek visų pirma reikėtų rinktis gyvybės išsaugojimą. „Aš už tai bet kuriuo atveju. Ir kiek man teko matyti tų, kurios gimdė, visos liko patenkintos“, – tvirtino ginekologė.
Specialistė pasakojo, kad net tuo atveju, jeigu moteris pasiryžta gimdymui, o vėliau vaiką atiduoda į globos namus, tai daug geriau nei nėštumo nutraukimas. „Visada sakau, kad merginos pirmiausia sakytų apie nėštumą motinai. Kai sužino tėvai, daug kas gali pasikeisti į gerąją pusę“, – aiškino ginekologė.
Prastas partneris, sąlygos ir karjera
Dažniausiai moterys nutraukti nėštumą ryžtasi dėl to, kad partnerio nėra arba su žmogumi, kuris yra užsimezgusios gyvybės tėvas, moteris nenori kurti bendro gyvenimo, nejaučia ryšio. „Visada jų klausiu, kodėl nejusdamos ryšio jos ryžosi su tuo žmogumi būti ir mylėtis ir kodėl nesisaugojo“, – pasakojo V. Eringytė.
Dažna nėštumą nutraukia ir dėl tariamai nesamų tinkamų gyvenimo sąlygų, reikiamų vaiko auginimui. „Bet kas gi yra tos tinkamos sąlygos. Juk tada, kai bus viskas turima, viskas supirkta, namai pastatyti, gyvenimas sutvarkytas, bus praėję 50 metų, kai gimdyti vaikus bus per vėlu, – pastebėjo ginekologė. – Norima sukurti dirbtinas šiltnamio sąlygas, bet mes gi žinome, kad tokiomis sąlygomis niekas dorų vaikų neužaugina.“
V. Eringytė neslėpė, kad pastaruoju metu atsiranda ir ta moterų grupė, kurios atžalų atsisako dėl karjeros. „Jų perkalbėti nesiseka. Tai dažniausiai tokios moterys, kurios niekada neišteka ir niekada negimdo vaikų“, – sakė ji.
Paklausta, ar žinia, kad kūdikis gali gimti neįgalus, atbaido visas būsimas mamas, ginekologė sakė, kad jos nuostabai – ne viena ryžtasi gimdyti. „Suvokia, kad toks jų likimas, taip skirta, ir gimdo. Ir gyvena laimingos. Ne visos, bet pasitaiko“, – pasakojo ginekologė.
Vis dėlto V. Eringytė tikino, kad uždrausti abortų visiškai negalima. „Reikia siekti, kad abortai neplistų, aiškinti, kad tai yra blogis, tačiau moteris turi turėti šią teisę. Priešingu atveju moterys bus visiškai pavergtos“, – teigė specialistė.
Remiantis statistiniais duomenimis teigiama, kad kasmet Lietuvoje atliekama 10 tūkst. abortų per metus. Vis dėlto, vargu ar galima tikėti tokia statistika, mat neoficialiais duomenimis,Lietuvoje nėštumo nutraukimai atliekami ir privačiuose kabinetuose, kas yra nelegalu. Suskaičiuota, kad per 55-erius metus nuo leidimo atlikti abortą moters noru iki 12 nėštumo savaitės, Lietuva neteko 2 milijonų potencialių savo gyventojų.
