„Mes likom nusiminę dėl to, kad neliko apsaugos profsąjungų renkamiems žmonėms. Iš principo nebus kam derėtis dėl kolektyvinių sutarčių. Ir aš pritariu, kad Dagys buvo teisus, mus labai nuvylė ši nuostata“, - sakė profsąjungų atstovė Kristina Krupavičienė. Ji taip pat pridūrė, kad žmonės neiškenčia darbdavių spaudimo.
„Žmogus lieka be apsaugos. Čia pažeistos tarptautinės darbo organizacijos konvencijos. Mes kreipsimės į tarptautinę organizaciją. Aš važiuosiu į Ženevą ir vešiu skundą“, - žurnalistams sakė K.Krupavičienė.
Tokį ryžtą palaikė socialdemokratas Algirdas Sysas. „Jeigu mes tikrai norime, kad mūsų kiltų darbo užmokestis, nes turim mažiausią Europos Sąjungoje, apimtis kolektyvinių sutarčių – iš čia viskas išplaukia: darbo užmokestis, komfortas darbo vietoje, emigracijos lygis, tai paprasčiausiai mes turime įgalinti tuos žmones. Jeigu mes jų neįgaliname, atsitinka atvirkštinis procesas, tam yra Tarptautinė darbo organizacija, jau ne vieną kartą Lietuvą linksniavo ir buvo iškviesti ant kilimėlio vadovai dėl tų pačių streikų uždraudimo. Dar kartą nuvažiuos ministras, dar nė karto turbūt nebuvo Ženevoje“, - komentavo parlamentaras.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė įsitikinusi, kad darbuotojų sąlygos šiame Darbo kodekso variante pablogėjo. „Didžiausias nusivylimas, kad žodžiai, kurie buvo pasakyti rinkimų metu“, - komentavo pirmininkė.
„Vilkas ir ėriukas turbūt sunkiai randa kompromisą kai kuriais klausimais. Tai šiandien tie visi skaudūs siūlymai atmesti“, - sakė moteris. Anot jos, iš darbuotojų atimta teisė rengti streikus ir panaikinta apsauga nuo atleidimo.
Panašų Darbo kodekso variantą dar lapkritį buvo priėmusi Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė. Tačiau į valdžią žengę valstiečiai tada užprotestavo, kad projektas blogas, bus pataisytas ir taps labai geras. Opozicija rėžia, kad iš tiesų jis nepasikeitė niekuo.
„Pažadas buvo taisyti tą Kodeksą, kad būtų priimtas žmonėms palankesnis – jie to nepadarė“, - žurnalistams komentavo G.Landsbergis.
Algirdas Sysas sako, kad šiandien svarstytas Darbo kodekso variantas yra žymiai pakitęs nuo priimto praėjusioje Seimo kadencijoje. „Negali sakyti, kad niekas nepakeista – pasikeitė šeštadalis straipsnių“, - teigė socialdemokratas.
„Čia vienašališkai reikia pasakyti, kad darbdaviai iš to išlošia. Jiems tai kainuos pigiau. Atsiranda nuostatos, kad daugiau uždirbantį gali kitaip priiminėti, kas, mano galva, ne visiškai su mūsų Konstitucija siejasi. Yra įdomių dalykų. Atsiranda ir profesinėms sąjungoms svarbūs dalykai. Ne visose srityse, bet, pavyzdžiui, darbuotojų atstovavimas valdybose. Valstybinėse ir savivaldybių įmonėse jau tas galima. Privačiose dar verslo varikliai visokiais būdais priešinasi ir to nėra. Bet su laiku atsiras ir ten. Vadinasi, informacijos gavimas jau šiek tiek lengvesnis. Tiesioginis“, - komentavo parlamentaras.
Panašu, kad nuo liepos 1 dienos Kodeksas įsigalios, tačiau bus braukomas ne ką mažiau nei iki šiol. Dar panašu, kad priekaištais vieni kitiems seimūnai išsisvaidė jau anksčiau, šiandien beliko „prastumti“ posėdį ir balsuoti. Tai parlamentarai darė kaip reta vieningai. Už – 71, prieš – keturi lenkai, dar 25, daugiausia konservatoriai, susilaikė. Valstiečiai džiaugiasi.
Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad einama teisingu keliu. „Tikrai Darbo kodeksas daug geresnis, nei buvo priimtas praėjusiame Seime ir jis tikrai bus tobulinamas“, - teigė valstietis.
Investuotojai būsimu Kodeksu džiaugiasi, jo labai laukia užsienio investuotojai. Visgi tvirtina patys nusileidę labai daug ir ironizuoja, kad Kodeksas jau paseno dar nė nespėtas priimti. „Iš dabartinių derybų perspektyvos praktiškai dėl visko buvo nusileista iš darbdavių pusės“, - mano R.Skyrienė.
Visgi moteris teigia, kad didelio proveržio nebus ir po metų bus vėl siūloma gerinti darbo santykių reguliavimą. „Jau paseno bepriimamas. Keičiasi verslo logika, verslo modeliai yra kiti. Jauni žmonės kitaip žiūri į darbo santykius. Šitas Kodeksas yra toks, kuriuo siekiama viską sureguliuoti ir nieko nepaliekama susitarimams su darbdavių. Bandoma kalbėti apie tai, kad Lietuvai trūksta kolektyvinių sutarčių, šakinių, teritorinių. Bet aš galiu pasakyti, kol darbo santykiai reguliuojami perdėtai detaliai, negalima tikėtis šakinių susitarimų, kurie skatintų tą partnerystę ir socialinį dialogą“, - sakė Rūta Skyrienė.
Liepą turintis įsigalioti Darbo kodeksas bus priimtas po dar vieno balsavimo.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
