Už tai, kad Seimas priimtų sprendimą dėl dalies darbo rinkos ir „Sodros“ reformos nuostatų įsigaliojimo ne nuo 2017 metų sausio, o nuo liepos, balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 14, o susilaikė 19 parlamentarų.
Prie pataisų Seimas grįš gruodžio 13-ąją, kai gaus komitetų išvadas. Seimas taip pat nutarė dėl siūlomų pakeitimų neprašyti Vyriausybės išvados.
Pakeitimus pristatęs Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Tomas Tomilinas tikino, kad jie reikalingi siekiant nepradėti reformos nuo socialinio konflikto. Valančiųjų atstovas tikino, kad taisant kodeksą „darbo santykių liberalizavimas bus išlaikomas“.
„Mūsų noras yra įtraukti kuo daugiau socialinių partnerių į procesą. Dar padiskutuoti tam, kad tą reformą būtų galima vadinti struktūrine reforma. Tam, kad nepradėti reformos nuo socialinio konflikto“, - teigė T.Tomilinas.
Konkrečių pokyčių neįvardijo
Parlamentaras neatsakė į lenkų frakcijos vadovės Ritos Tamašūnienės klausimą, kokios Darbo kodekso, kurio galiojimas atidedamas pusmečiui, pataisos planuojamos.
„Neatsakinėsiu, kas bus keičiama. Tai ne mano ir ne jūsų prerogatyva. Tai derybų prerogatyva. (...) Nenoriu atsakinėti už socialinius partnerius, jie ir pasakys, kokie pakeitimai dar reikalingi. Ir prašyčiau Seimo narių nepulti registruoti pataisų, jeigu viena ar kita profsąjunga iš Panevėžio, Alytaus ar Vilniaus paprašys. Yra trišalis formatas ir visi lobistai - į Trišalę tarybą“, - teigė T.Tomilinas.
Liberalas Gintaras Steponavičius suabejojo, ar Trišalė taryba - ta vieta, kurioje „proveržio dalykai bus sutart ir apginti“.
T.Tomilinas pabrėžė, kad socialinio modelio pataisoms įstrigus Trišalėje taryboje, liks galioti jau priimti įstatymai.
„Jeigu nebus pasiektas susitarimas, jeigu bus neadekvatus darbas trišaliame formate, įsigalios tai, kas dabar sukurta. Bet atidedami Darbo kodeksą mes siekiame kelių tikslų. Pirmiausia - grąžinti autoritetą skaidrioms atviroms deryboms dėl darbo sąlygų. Būtent apie tai daugelį metų svajojo darbdaviai, vertinantys derybas, kontraktus, susitarimus kartais dar labiau negu įstatymą ir liberaliai mąstantys politikai irgi tai vertina labai aiškiai. Norime grąžinti autoritetą deryboms. Tikroms. Ne per komitetus, ne per neskaidrius susitikimus, ne per pataisėles, o trišaliu formatu“, - kalbėjo T.Tomilinas.
Konservatorius Edmundas Pupinis priekaištavo, kad socialiniams partneriams - darbdaviams ir darbuotojams - nesugebant susitarti dėl tų nuostatų, dėl kurių Darbo kodekso įsigaliojimo terminas atidedamas šį kartą, gali būti prašoma dar vieno nukėlimo.
T.Tomilinas patikino, kad pensijų indeksavimas nuo 2017 metų sausio bus ir pensijos didės 15 eurų.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys piktinosi, kad pataisos Seimui pristatytos atmestinai ir neaiškiai.
„Skaitau Socialinio draudimo įstatymo pataisas. Ten jokio nukėlimo nėra, ten yra tiesiog atsisakoma finansuoti bazinę pensiją iš valstybės biudžeto. Išbraukiama tai. Tai yra esminis šios reformos elementas, kuris turėjo būti pateiktas, buvo pateiktas Briuselyje. Maža to, išbraukti visi tarifai, kuriuos mes turime patvirtinti, pagal kuriuos naujais kitais metais turėsime skaičiuoti pensijas. Tiesiog nebebus pagal ką skaičiuoti jas. Jūs ne nukėlėte pusei metų, jūs jas išbraukėte. Čia yra toks kažkoks visiškas susipainiojimas šioje vietoje. Nes pasiūlytas modelis ne nukėlimo, o išbraukimo. Kas tada tvirtins tuos tarifus? Kaip pensijas paskaičiuoti? Einamas pensijas“, - piktinosi parlamentaras.
Konservatorius Andrius Kubilius įspėjo, kad po tokio socialinio modelio pataisymo, koks siūlomas, geriau dėl jo net nebandyti kreiptis į Briuselį.
„Nes bus gėda. Geriau jau tada pasakyti labai aiškiai, kad pensijų indeksavimo nebus arba jam bus surasta specialiai reikalingos lėšos visiškai nesikreipiant į Briuselį“, - teigė A.Kubilius.
Pagal „valstiečių“ Ramūno Karbauskio, Rimo Baškienės ir T.Tomilino bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko socialdemokrato Algirdo Syso pataisas, be Darbo kodekso įsigaliojimo nukėlimo pusmečiui, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, kad iki liepos terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas būtų didinamas dukart. Taip pat siūloma visiškai atšaukti Seimo anksčiau numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir valdžios įsipareigojimą darbdaviams kasmet po 1 procentinį punktą mažinti darbdavio įmoką „Sodrai “, kuri dabar siekia 31 procentą.
Lietuva Europos Komisijos prašo naująjį socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą. Šios planuojamos išlaidos dabar siekia 243 mln. eurų ir sudaro apie 0,6 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.
Lapkričio pradžioje baigiantys kadenciją parlamentarai Darbo kodeksą šiek tiek pataisė. Pakeitimai priimti, atsižvelgiant į prezidentės Dalios Grybauskaitės pastabas. Tada parlamentarai nutarė veto atmesti, bet pagal prezidentės siūlymus teikti pataisas ir patobulinti kodeksą. Seimas priėmė pakeitimus dėl šešių prezidentės pastabų, o dar į 13 kol kas neatsižvelgė.
Seimas imasis dar vieno Darbo kodekso pataisų šūsnio
Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį.
Už tai, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario konservatoriaus Rimanto Jono Dagio parengtas Darbo kodekso pakeitimus Seimas svarstytų balsavo 77 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 16 parlamentarų.
Pasak parlamentaro, šios pataisos - 23 nuostatos, kurios nepapuolė į tuos projektus, kurie buvo Seimui teikiami, kai naująjį Darbo kodeksą vetavo prezidentė.
R.J.Dagys taip pat akcentavo nekovosiąs dėl tų savo pataisų, kurioms Trišalė taryba nepritars.
Pataisomis siūloma grąžintu iki šiol veikiančią nuostatą, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė būtų viena valanda sutrumpinta.
Atskiru straipsniu siūloma numatyti, ką darbdaviui būtų draudžiama daryti, kai paskelbiamas streikas.
Norima sugriežtinti finansines sankcijas darbdaviams, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais, nes naujasis kodeksas numato, kad darbdaviui delsiant atsiskaityti, jis privalėtų mokėti netesybas - jos būtų mokamos už kiekvieną uždelstą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už tris mėnesius. R.J.Dagys siūlo šį apribojimą naikinti.
Parlamentaras siekia, kad įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 20 žmonių, darbo taryba darbdavio iniciatyva galėtų būti sudaryta, o jeigu tokios tarybos pareikalautų darbuotojai, ją sudaryti būtų privalu. Naujasis kodeksas numato, kad tokios tarybos darbdavio iniciatyva privalėtų susikurti.
Siūloma atšaukti kodekse numatytą nuostatą, kad darbdavys gali atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymą laikinai dirbti ne visą darbo dieną tik dėl svarbių priežasčių.
Pataisomis siūloma nustatyti, kad darbo sąlygos darbdavio sprendimu gali būti keičiamos darbuotoją įspėjus ne anksčiau kaip prieš tris darbo dienas, o ne per protingą terminą, kaip naujasis kodeksas numato dabar.
R.J.Dagys siūlo didinti darbdavio mokamą kompensaciją darbuotojui, jeigu jis būtų atleistas labai greitai ir nenurodant priežasties - dabar kodeksas leidžia tokius atleidimus įspėjus prieš tris darbo dienas ir išmokant 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. R.J.Dagys siūlo šią kompensaciją didinti iki 8 mėnesių atlyginimo dydžio.
Terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui siūloma sudaryti tik tais atvejais, jeigu dėl to būtų sutarta kolektyvinėje sutartyje. Dabar tai kodekse nenumatyta, kodeksas leidžia tokių darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių. R.J.Dagys siūlo šią nuostatą palikti.
