JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį pasiūlė NATO sąjungininkėms skirti gynybai 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto, pranešė Baltieji rūmai.
Šiuo metu Aljanso narės yra įsipareigojusios iki 2024 metų užtikrinti, kad gynybai bus skiriama mažiausiai 2 proc. jų BVP.
Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders (Sara Sanders) patvirtino, kad D. Trumpas naujausią pasiūlymą pateikė Briuselyje vykstant NATO viršūnių susitikimui – per pasitarimą, vykusį už uždarų durų.
„Prezidentas, šiandien sakydamas kalbą per NATO viršūnių susitikimą, pasiūlė, kad šalys ne tik vykdytų savo įsipareigojimą dėl 2 proc. BVP išlaidų gynybai, bet ir padidintų jį iki keturių procentų“, – nurodė ji.
„Prezidentas tą patį klausimą buvo iškėlęs, kai lankėsi NATO praeitais metais. Prezidentas Trumpas nori matyti, kad mūsų sąjungininkai prisiima daugiau naštos ir kad jie mažų mažiausiai vykdytų savo jau pateiktus įsipareigojimus“, – pridūrė S. Sanders.
Kol kas neaišku, iki kurios datos siūloma pasiekti naująjį bloko finansavimo rodiklį.
Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas patvirtino, kad D. Trumpas iškėlė šį reikalavimą. Jis taip pat reiškė susirūpinimą dėl tokio pasiūlymo galimo poveikio Aljanso, kuris jau 70 metų yra Europos saugumo pagrindas, ateičiai.
„NATO nėra birža, kur galima nusipirkti saugumą. NATO yra suverenių šalių, vienijamų strateginių tikslų ir bendrų vertybių, aljansas“, – žurnalistams sakė R. Radevas.
D. Trumpas spaudė transatlantinio aljanso nares skirti daugiau lėšų gynybai ir kaltino, kad jos piktnaudžiauja daugiausiai sumokančių Jungtinių Valstijų parama.
NATO skaičiavimais, jeigu dabartinės tendencijos išliks, tik 15 iš 29 bloko narių iki 2024 metų tenkins 2 proc. kriterijų.
Naujasis netikėtas Amerikos lyderio reikalavimas buvo pateiktas D. Trumpui anksčiau trečiadienį surėmus ietis su Vokietijos kanclerė Angela Merkel: prezidentas pareiškė, kad ši šalis yra tapusi Rusijos „belaisviu“ dėl glaudžių energetikos ryšių su Maskva, taip pat akcentavo, kad Berlynas irgi nevykdo įsipareigojimo skirti daugiau lėšų gynybai.
Atrodo, kad šis viršūnių susitikimas Aljansui bus sunkiausias per daugelį metų. Jį temdo didėjanti įtampa tarp JAV ir sąjungininkių Europoje įvairiose srityse – pradedant prekyba, baigiant energetika ir gynyba.
Vis dėlto visų 29 NATO šalių lyderiai, įskaitant D. Trumpą, parėmė bendrą pareiškimą, patvirtinantį sąjungininkių įsipareigojimą labiau „dalytis našta“ ir kad toliau bus laikomasi principo, jog puolimas prieš vieną bloko narę būtų laikomas puolimu prieš visą bloką. Jame nebuvo jokių užuominų apie užmojį didinti gynybos finansavimą iki 4 procentų.
