Parlamento vadovė antradienį žurnalistams sakė šį kandidatą pasirinkusi dėl jo patirties, taip pat pažymėjo, kad kontrolieriumi skirti žmogų, nedirbusį žvalgybos struktūrose, būtų sudėtinga vien dėl įstatyme kandidatams nustatytų reikalavimų. N. Statkų ji taip pat apibūdino kaip tvirtą ir principingą.
„Pagal tai, kaip suformuluoti reikalavimai kandidatams, iš tikrųjų sudėtinga rasti žmogų, kuris nebūtų turėjęs tokios (darbo VSD) patirties, kitas dalykas, kad kuriant tokią instituciją patirtis tokiose struktūrose, matyt, kad yra pliusas. O ateityje žiūrėsime, kai bus sukurta institucija, kaip ims funkcionuoti“, – į klausimą, ar kandidatas gebės išlikti nešališku vertindamas savo buvusią darbovietę, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat patvirtino artimiausiu metu teiksianti ir antrą kandidatą į žvalgybos kontrolierius.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė Seimo pirmininkės pasirinktą kandidatą vertinantis teigiamai, sakydamas, kad tai yra „variantas visiškai neblogas“.
„Tikrai profesionalus žmogus, dirbant komitete pasirodęs iš gerosios pusės, nebuvo kažkokių politinių angažavimųsi, išmanantis, daug prisidėjęs prie paties įstatymo rengimo, todėl manau, kad variantas visiškai neblogas“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį antradienį sakė S. Skvernelis.
N. Statkaus kandidatūrą į žvalgybos kontrolierius antradienį teikianti parlamento vadovė sako, kad tai – vienas reikšmingesnių skyrimų, nes kuriama nauja ombudsmeno tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.
Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.
V. Čmilytė-Nielsen tvirtino turinti kandidatą ir į antrąją žvalgybos kontrolieriaus pareigybę. Jo kandidatūrą ketinama pateikti paskyrus N. Statkų.
Seimas du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai skiria Seimo pirmininko teikimu, kandidatūras apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui.
Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.
Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
