Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį parlamente pateiks žvalgybos kontrolieriaus kandidatūrą.
Į šias pareigas siūloma skirti Vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo patarėjo, buvusio Valstybės saugumo departamento pareigūno Nortauto Statkaus kandidatūrą.
Seimo pirmininkės teigimu, tai – vienas reikšmingesnių skyrimų, nes kuriama nauja ombudsmeno tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.
Kalbėdamas apie N. Statkų, S. Skvernelis pažymėjo, kad iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžių, kuriuose lankydavosi kandidatas, jam susidarė geras įspūdis.
„Pasirodė iš gerosios pusės, nebuvo kažkokių politinių angažavimų. Išmanantis, daug prisidėjęs prie pačio įstatymo rengimo. Variantas yra neblogas“, – Seime antradienį susirinkusiems žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Paklaustas, ar ne per maža alga numatyta žvalgybos kontrolieriui, politikas atsakė klausimu: „O Seimo nario kokia?“.
„Ne geresnė, tai yra mažesnė. Bet kalbant apie atlyginimą, tai yra susiję su bėdomis visame viešajame sektoriuje, kažkada tuos sprendimus reikės priimti ir spręsti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, Seimo nario, kuris nėra frakcijos seniūnas, parlamento valdybos narys ar komiteto pirmininkas, alga siekia 19,4 pareiginės algos baziniai dydžiai, žvalgybos kontrolieriaus – 14,5.
Tai reiškia, kad eilinis Seimo narys gauna 3608,4 euus, o žvalgybos kontrolierius – 2697 eurus.
Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.
V. Čmilytė-Nielsen tvirtino turinti kandidatą ir į antrąją žvalgybos kontrolieriaus pareigybę. Jo kandidatūrą ketinama pateikti paskyrus N. Statkų.
Seimas du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai skiria Seimo pirmininko teikimu, kandidatūras apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui.
Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.
Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
