Užsienio reikalų ministras pripažino, kad gauti aiškių pažadų dėl sustiprintos Baltijos šalių gynybos dar nepavyko. Tai, pasak jo, vienas sunkiausių darbų, kuriuos pastaruoju metu daro Lietuvos diplomatai.
Aiškių pažadų nėra
„Čia reikia stipresnio įsitraukimo, kol kas diskusijos vyksta, pažadų, kas ir kiek bus padaryta mes neturime. Klausimas yra giliau, kaip mes matome naują Europos saugumo archtektūrą. Mes matome, kad ji pažeista ilgam, o naujos reikia su stipria sienos gynyba.
Kol kas aiškaus supratimo nėra, yra lūkestis (Vakarų), kad gal pažeidimai nepaisant karo, jie nėra gilūs. O Baltijos šalių gynybos stiprinimas nėra būtinas. Mes kalbame apie požiūrių skirtumą, kas čia yra atsitikę“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Vyksta tautos naikinimas
Ministras ir M. Chodorkovskis, paklausti ar tai, ką rusai daro Ukrainoje galima traktuoti, kaip genocidą, atsakė, kad tikrai yra tokių požymių.
„Tai, ką matome iš Putino ir jo aplinkos politinių pareiškimų – jis kėsinasi sunaikinti tautą. Ukrainiečių egzistavimo idėja jam yra nepriimtina. Iš čia ir kyla genocido terminologija. Apimtys, matyt, aiškės, jos nėra žinomos, bet kartais intencija, mėginimas prilygsta nusikaltimui jau savaime“, – sakė G. Landsbergis, patikinęs, kad intensija sunaikinti – kartojasi.
„Nepaisant to, kad yra buvę ir baisesnių nusikaltimų, bet jeigu intencija kartojasi, tai pavadinti galima taip pat“, – pridūrė jis.
M. Chodorkovskis, pats nemenkai nukentėjęs nuo Putino režimo, teigė, kad genocido požymių esama.
„Mano galva, genocidas yra teisinė sąvoka. Genocido požymių esama. Aišku, šiuo metu tai dar nėra Srebrenica, bet visai netoli iki jos“, – teigė opozicionierius.
Jis taip pat sakė, kad dalis rusų besijaučią kalti, kad nepadarė visko, kad karas neįvyktų.
„Tai dilema, kai mano tėvynė kovoja su mano protėvių tėvyne, tai sunku iš vidaus, sunku ir žmonėms, kurie išvyko. Yra žmonių, kurie pabėgo nuo režimo, bet užsienyje yra priimami kaip dalis režimo. <...> Kažkas Rusijoje keis valdžią, va su tais, geriau kalbėtis dabar“, – sakė opozicionierius, patikinęs, kad iš Rusijos dabar pasitraukė apie 300 tūkst. žmonių, iš jų apie trečdalį – gana aktyvūs režimo priešininkai.
Jis sakė, kad nors intelektualiniame lygmenyje yra ne kartą sakęs, kad karas bus, bet šiam prasidėjus negalėjo tuo patikėti ir reagavo emocionaliai.
Caro turi nelikti
Kalbėdamas apie Rusijos ateitį, M. Chodorkovskis pabrėžė, kad gero ar blogo caro Rusijoje turi nelikti. Šalį reiktų federalizuoti.
„Jei Vakarai ieškos gero caro arba jei susitars su Putinu, tai viskas baigsis nauju karu, su pertrauka arba be. Taip tikrai bus. Vakarams ir rusams reikia sunkaus sprendimo pakeisti Rusijos valdymą, turi nelikti prezidento posto, šalis turi būti federacija, centras gali atstovauti regionus“, – tikino opozicionierius.
Tik taip, pasak jo, dings Rusijos imperinė intencija, nes „regionų lyderiams nereikia išorės priešų, jų reikia carui, kad save pateisintų“.
Jis tikino, kad susitarimai su Rusija, derybos, teritorijų atidavimas arba ne yra grynai ukrainiečių reikalas.
„Ukrainiečiai moka savo gyvybėmis už savo žemę ir tik jiems spręsti kiek ir ko gali atiduoti. Kiek aš žinau Putiną ir jo režimą, tai galiu patvirtinti, kad bet koks susitarimas su Putinu yra trumpas sustojimas. Kol jis turi valdžią – taikos Europoje nebus“, – niūriai kalbėjo M. Chodorkovskis.
Jei Putinas laimės – belsis į NATO vartus
Kalbėdamas apie karo trukmę, Rusijos opozicionierius pabrėžė, kad karas gali trukti ilgai. Tai priklauso ir nuo to, kiek Ukraina sieks išlaikyti savo teritorinį vientisumą. Visgi jis patikino, kad svajoja apie rudenį, net tiki, kad tuomet karas turėtų baigtis.
„Tai, kaip aš suprantu Putiną, manau, kad Ukraina kovoja ne tik už save, o už Europą. Įsivaizduoju, jei viskas būtų pagal jo (Putino) planą, tai užėmęs Kijevą ir atėjęs prie Vakarų Ukrainos sienų jis būtų reikalavęs NATO atsitraukti prie 1997 metų sienų. Tik todėl, kad ukrainiečiai ginasi, tai buvo neįmanoma. Bet jei jis pasijaus nugalėtoju, nes be Vakarų pagalbos ukrainiečiai nelaimės, vėl bus ta pati kalba apie NATO atsitraukimą. Bus dar dar kitos kalbos, apie kitų valstybių kontrolę, o tada prasidės ekonominės-energetinės diskusijos. Nes energetika yra ginklas ir jis juo naudosis ateityje“, – kalbėjo M. Chodorkovskis.
Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų, forumą organizuoja Užsienio reikalų ministerija kartu su Rytų Europos studijų centru. Šiame forume taip pat dalyvauja buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas, „Freedom House“ prezidentas Michael Abramowitz, Laisvosios Europos radijo/ Laisvės radijo prezidentas Jamie Fly ir kiti.
Vilniaus Rusijos forumo metu aptariami aktualūs Rusijos vidaus ir užsienio politikos, žmogaus teisių padėties, Rusijos santykių su Vakarais klausimai. Diskusijų metu vertinamos Rusijos raidos tendencijos, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda bei kitomis aktualiomis temomis.
Šiais metais pagrindinis forumo dėmesys skirtas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, agresijos sustabdymo priemonėms, taip pat – vis labiau prastėjančiai pilietinės visuomenės situacijai, žiniasklaidos veiklos suvaržymams Rusijoje.