Pastaruoju metu (ko gero, dėl to kalti ir artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai), šalies rajoninėje spaudoje pastebimai suaktyvėjo diskusija, kodėl Lietuvos žemdirbiai gauna mažesnes tiesiogines išmokas, nei aplinkinių kraštų ūkininkai, ir ar apskritai šalies žemės ūkį pasiekia visa jam priklausanti parama.
Susirūpinusiems ūkininkams Žemės ūkio ministerija „baksteli pirštu“ į Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderį, buvusį vyriausiąjį euroderybininką Petrą Auštrevičių, teigdama, esą mažesnės išmokos – „nevykusių“ derybų dėl narystės Europos Sąjungoje rezultatas.
Tačiau kažkodėl pamirštama svarbi aplinkybė: kaip tik derybų metu Lietuvos žemės ūkiui numatytą skirti paramą pavyko gerokai padidinti. Primenu, jog Europos Komisija Lietuvai buvo numačiusi skirti tik 25 proc. ES senbuvėms mokamų tiesioginių išmokų lygio, tačiau baigusi derybas ir įsiliejusi į Bendriją 2004 m., Lietuva turėjo galimybę žemdirbiams skirti iki 55 proc. ES lygio siekiančias išmokas, ir ši riba kasmet didinama.
Tad kas kaltas, jei žemdirbiai negauna to, kas jiems priklausytų? Norėdami atsakyti į šį klausimą, atkreipkime dėmesį į tai, iš kokių lėšų yra mokamos tiesioginės išmokos. Tik dalį jų skiria Europos Sąjunga, likusius pinigus turi išmokėti pati valstybė. Šiemet išmokos Lietuvos ūkininkams turėtų siekti 70 proc. ES lygio, iš kurių 40 proc. lėšų skiria Bendrija, likusius 30 – Lietuvos Vyriausybė. Pernai išmokos galėjo sudaryti 65 proc. ES lygio, tačiau dėl nepakankamo Vyriausybės kofinansavimo žemdirbius pasiekė žymiai mažesnė suma, sudaranti tik apie 62 proc. leidžiamo dydžio. Taigi pats Ministrų kabinetas 2006 m. sumažino tiesiogines išmokas žemdirbiams.
Praėjusių metu lapkritį Žemės ūkio ministerija ir vėl „nudžiugino“ ūkininkus, pranešdama, jog šiemet tiesioginės išmokos nebus tokios didelės, kokios galėtų. Pavyzdžiui, išmoka už grūdines kultūras sieks 63 proc. ES lygio, išmoka už paskerstus galvijus – 60 proc., išmoka už kvotinį pieną – 62 proc., nors Lietuvai, kaip minėjau, leidžiama mokėti 70 proc. Bendrijos lygio siekiančias išmokas.
Štai ir atsakymas, kam turėtų „dėkoti“ ūkininkai už mažesnes tiesiogines išmokas – ne kam kitam, kaip deramo kofinansavimo užtikrinti nesugebančiai Vyriausybei, ne tik neskatinančiai žemės ūkio konkurencingumo, bet dar ir dėl nesugebėjimo (ar nenoro) atrasti reikiamas lėšas, neišmokančiai ūkininkams ir to, kas jiems, sąžiningai kalbant - priklausytų…
Česlovas Neviera yra Liberalų sąjūdžio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
