Jis pripažino, kad iššūkių, išties yra, bet pasidžiaugė ir Vakarų pasaulio vienybe Rusijai užpuolus Ukrainą. Tai, pasak jo, buvo stiprus atsakas ne tik Rusijai, bet ir Kinijai, kuri atidžiai stebėjo karo pradžią, eigą ir ypatingai – Vakarų reakcijas.
„Prieš Lietuvai stojant į NATO aplankėme Vilnių. Buvome KGB muziejuje, kur mums sargas aprodė mažas ir drėgnas kameras, papasakojo istoriją. Palikome Vilnių ir grįžome į Vašingtoną tikėdami, kad šios šalys turi stoti į NATO, pasakėme, kad Ajansas turi būti išplėstas. Po kelių mėnesių Georgas W.Bushas stovėjo netoli šios vietos ir pakvietė prisijungti prie NATO. Jis pasakė, kad nebus daugiau Miunchenų ir Jaltų, o tai svarbu atsiminti, kai žvelgiame į dabarties Ukrainą“, – sakė buvęs JAV gynybos sekretorius, pripažinęs, kad dabartinė situacija, karas Ukrainoje išsklaidė bet kokias iliuzijas apie Rusiją ir jos vadovus.
„Šis karas parodė, kad Rusija yra autokratija, kuri skaudžia savo žmones, kaimynus, plečia įtaką ir mėgina užkariauti teritorijas, bet tuo pačiu apsimeta esanti demokratija. Tai korumpuotas režimas, kuris veržiasi į kaimynines šalis ir regioną nori patraukti į savo tamsią įtakos zoną. <...>Jus tai žinote geriau nei kiti. Taip, Ukraina priešinasi, o mes neturime sėdėti šone ir stebėti, kaip Rusijos diktatorius daro tai, ką visada Rusija ir darė. Neturime grąžyti rankų ir sakyti, kad apgailestaujame.
Mes to ir nedarome. <...> Priklausome galingiausiam gynybiniam Aljansui istorijoje, mes darome, tai ką galime, bet turime didinti savo gynybinį, karinį pajėgumą, išlaidas gynybai. <...> Deja, dalis mūsų sąjungininku nepadaro to, ko reikia, nepadidina finansų iki dar 2014 metais žadėtų 2 proc.“, – sakė M. Esperas, pabrėžęs, kad vasarą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas, tikimasi, bus istorinis, viliamasi, kad bus susitarta ne tik dėl didesnio finansavimo gynybai, bet ir dėl karinės galios didinimo, nes „niekada nežinome, ką gali padaryti agresorius“.
„Ukraina gali laimėti, bet reikia jiems padėti ir tai gali užtrukti ilgai, pareikalauti daug pastangų.<...> Bet net ir tai negarantuoja, kad Rusija nurims ir negrasins kaimynams. Tikiuosi, kad Vilniuje bus istorinis susitikimas, kai NATO nariais taps Švedija ir Suomija, pademonstruosime savo atvirų durų politiką“, – sakė buvęs aukštas JAV pareigūnas.
Atsakinėdamas į konferencijos dalyvių klausimus jis pabrėžė, kad tikisi, jog JAV parama Ukrainai tęsis, nors kartais iš JAV pasigirsta neraminančių žinių, jo manymu, dėl šio klausimo vienaip ar kitaip sutaria abi partijos.
Tiesa, JAV nerimą kelia ne tik Rusija, bet ir Kinija. Pastaroji – net labiau.
„Rusija ir Kinija dabar tampa tuo, ko ir bijojome. Bet Rusija tampa mažuoju Kinijos broliu. Šaltojo karo metais, o ir vėliau, Rusija atsilikdavo tiek ekonomiškai, tiek technologiškai nuo Vakarų, bet Kinija turi viską: ekonomiką, diplomatiją, jie tikrai pažangesni už Rusiją. Taigi, Kinija tikrai galingesnė ir tai reiškia, kelia didesnę grėsmę. Abi šalys kartu kelia grėsmę“, – pripažino jis.
Anot jo, prasidėjus karui Ukrainoje jam kilo nerimas dėl dviejų dalykų: kaip viskas vyks ir kas bus su Vakarų vienybe, nes Kinija akylai stebi. Jei nebūtų Vakarų vienybės, tai kinai tikrai galvotų, jog pasaulis nepadėjęs Ukrainai, nesiaukos ir dėl Taivano.
„JAV dėmesys nejuda iš Europos link Azijos, Kinijos. Aš kaip tik manau, kad karas Ukrainoje atvėrė naujas dimensijas, naujas stiprybes. <...> Dalis europiečių supranta, ką reiškia Kinija. Supranta Taivano baimes. JAV nenori karo su Kinija. Niekas to nenori, bet tai nereiškia, kad mes neturime ginti savo vertybių. Visi turi vertinti ir laikytis savo vertybių“, – aiškino M. Esperas.
Jis pridūrė, kad karo Ukrainoje akivaizdoje didelį įspūdį jam paliko Vladymyro Zelenskio lyderystė, na, o regione, Europoje, geriausiai pasirodė Lenkija, Lietuva, Didžioji Britanija.
Paklaustas, kokios svarbiausios gynybos pamokos, išmoktos iš karo Ukrainoje, jis aiškino, kad jos – paprastos, bet svarbios.
„Aš aplankiau JAV karius, esančius čia, kalbėjomės. Kokios karo pamokos? Tai, kad reikia oro gynybos, privalu gebėti apsiginti nuo raketų ir dronų. Antra pamoka, reikia galimybės apsiginti nuo motorinių karinių priemonių, na ir piliečių, visuomenės noras gintis. Tai, ką mes matome Ukrainoje, dėl prezidento lyderystės, kai turi žmones, kurie nori gintis, tai yra itin svarbu. Turėti teritorines gynybos grupes, žmones, kurie žino, kaip ginti, ką daryti yra didelė jėga.
Todėl ukrainiečiams sekasi kare. <...> Karinės priemonės yra politikos tęsinys, bet Lietuvoje sąjungininkų jėgų buvimas yra svarbus momentas, turint galvoje šalies dydį ir pozicijas. <...> Kai galvoji apie galimą konfliktą, reikia galvoti apie tai, kaip evakuosi civilinius. Prisimenu, ko labiausiai bijojome, tarkime, galimo JAV ir Irano konflikto atveju, galvojome, kaip evakuotume civilius. Bet jei pradedi evakuoti civilius tai gali reikšti, kad ruošiesi karui ir gali išprovokuoti, todėl kai galvoju apie Lietuvos gynybą, suprantu, koks svarbus sąjungininkų buvimas čia, priekinėse gretose. Nes geriausia žinia sąjungininkams ir tuo pačiu rusams, būti čia. Aš manau, kad mes (JAV kariai) esame per toli užnugaryje, reiktų būti daugiau priešakinėse linijose“, – sakė M. Esperas.
Jis siūlė neapsigauti ir dėl Kinijos. „Kinija remia Rusiją, perka dujas, kitas prekes, o ir įrodymų, kad kinų amunicijos yra karo laukuose, atsiranda. Jie žino, kad turi ilgą sieną su Rusija, jie nenori Vakarų demokratijos ten. Kinams reikia Rusijos, bet klausimas ar taip smarkiai, kad neleistų pralaimėti Ukrainoje. Jei padės, Kinijai gresia sankcijos ir tai yra svarbus momentas sąjungininkams, kaip mes matome Kiniją ir Rusiją, kartu ar atskirai. Ar sutarsime dėl sankcijų Kinijai, jei reikės?“, – klausė JAV pareigūnas.
Jis pridūrė, kad NATO plėtra, būsima Švedijos ir Suomijos narystė itin svarbi daugeliu aspektu, tarkime dėl Arkties, kur Rusija yra agresyvi, o Kinija – nori tapti dar viena žaidėja. Koją kiša, pasak jo, tik nuvilianti Turkijos pozicija.
„Esu nusivylęs Turkijos pozicija, mes turime Švediją matyti NATO nare, todėl, pasakysiu tai garsiai, turime neparduoti lėktuvų Turkijai, kol jie nesusitars su Švedija. Tai vidaus politikos dalykas, rinkimai, bet mums tai palieka mažą laiko langą“, – svarstė buvęs JAV gynybos sekretorius.