NT rinka atsigauna
Pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2013 metais, būsto sandorių skaičius išaugo 43 proc. NT ekspertai pastebi, kad vėl grįžta tie laikai, kai butus pirkome dar nepastatytus.
Pamažu auga ir kainos. Vilniuje gegužės mėnesį vidutinė kvadratinio metro kaina perkopė 4 400 litų ir nuo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, ji išaugo 10,7 proc., arba 425 litais. Kaune vidutinė kvadratinio metro kaina gegužę pasiekė 3 235, Klaipėdoje – 3 376 litus. Metinis kainų augimas užfiksuotas ir Šiauliuose bei Panevėžyje.
„Sandorių skaičius auga visur, tačiau kainos labiausiai kyla Vilniuje – šių metų gegužės mėnesį kainos buvo maždaug 7 proc. didesnės negu pernai. Kituose didžiuosiuose miestuose kainos ūgtelėjo iki 3 proc., o Kaune, kur kainų kilimas mažiausias, jos paaugo tik 0,4 proc.“, – teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Pasak jo, nors statybų tempas didelis – vien Vilniuje šiemet planuojama pastatyti apie 2 600 butų, „vėl tapo populiaru rezervuoti būstą dar nepastatytame name“. Tačiau dauguma įsigyjamų butų – net Vilniuje tokių apie 70 proc. – senos statybos namuose. Priežastis paprasta: išskyrus didžiuosius miestus, nauji butai beveik nestatomi.
Kainas riboja žmonių pajamos
Ekspertų teigimu, suaktyvėjimui būsto rinkoje įtakos turi atsigaunanti ekonomika. Žmonės jau nebijo, kad ryt ar poryt gali netekti darbo, ir drąsiau ryžtasi didesnėms investicijoms, o darbdaviai, siekdami išlaikyti specialistus, didina jų atlyginimus.
„Pernai įvyko lūžis darbo rinkoje. Didėjant darbo užmokesčiui (jis pernai augo sparčiausiai nuo pat 2009 metų), didėja namų ūkių pajamos ir auga vartotojų lūkesčiai, skatinantys priimti sprendimus įsigyti NT“, – tvirtina DNB banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Gyventojai 5 metus beveik nepirko NT ir dabar, matydami gerėjančią makroekonominę situaciją, mažėjantį nedarbą, didėjančius darbo užmokesčius, drąsiau priima sprendimus įsigyti NT“, – pritaria banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, sujudimą būsto rinkoje lemia ir tai, kad lietuviai visuomet pirmenybę teikė nuosavam, bet ne nuomojamam būstui, o įsigyti butą dabar patraukliau negu nuomotis.
„Dabar beveik visuose miestuose nuomos pajamingumas (metinių nuomos pajamų santykis su NT kaina – red. past.) yra išaugęs. Pavyzdžiui, Vilniuje jis yra apie 6 proc. Vadinasi, nuomojantis vidutinį butą, per metus sumokami 6 proc. jo kainos. Vidutinės būsto paskolų palūkanos šiuo metu yra 2,6 proc., todėl akivaizdu, kad įsigyti butą, net skolintomis lėšomis, daug pigiau ir patraukliau negu jį nuomotis“, – skaičiuoja N. Mačiulis. Tačiau, kaip pastebi S. Vagonis, gyventojų galimybės įsigyti būstą vis dar ribotos. „Naujos statybos butai kokybiškesni, noras pirkti išaugo, bet palyginę kainas ir savo galimybes dalis žmonių renkasi pigesnius senus butus, nes jų pajamos ir galimybės įsigyti NT neatsigauna taip sparčiai. Tai, nepaisant suaktyvėjusio pirkimo, riboja kainų kilimą – sandorių skaičius auga dešimtimis procentų, o kainos auga procentais arba jų dalimis“, – aiškina jis.
Pinigus traukia iš kojinių
Per pirmus penkis šių metų mėnesius bankai suteikė maždaug trečdaliu daugiau būsto paskolų negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau ekspertai pastaruoju metu pastebi ir naują tendenciją. 2008 metais apie pusė sandorių buvo finansuojama skolintomis lėšomis, o dabar, Lietuvos banko duomenimis, tik trečdalis visų NT sandorių finansuojama imant paskolas, už du trečdalius atsiskaitoma santaupomis. NT vystytojų teigimu, didesniems ekonominės ar vidurinės klasės butams įsigyti pirkėjai ima paskolas, o savo lėšomis dažniausiai įsigyja vieno ar dviejų kambarių butus. Tam naudojamos ir santaupos bankuose, ir grynieji pinigai. „Nuo šių metų pradžios grynųjų pinigų kiekis apyvartoje sumažėjo 800 mln. litų. Dalis tų pinigų atsidūrė einamosiose sąskaitose, nes gyventojai ruošiasi valiutos pasikeitimui, bet dalis jų investuojama – įsigyjama NT arba kokių nors kitų vertingų prekių“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
Jam pritaria ir „Ober-Haus“ atstovas S. Vagonis. „Nemažai sandorių yra grandininiai, kai žmogus parduoda jau turimą būstą ir už gautus pinigus įsigyja kitą, pridėdamas nedidelę sumą arba net sutaupydamas, jei perka mažesnį butą. Dėl to taip pat gali mažėti paskolų: pirmasis pirkėjas gauna finansavimą banke, o kitas perka jau už nuosavus pinigus. Todėl manau, kad realiai bankai finansuoja šiek tiek daugiau negu 30 proc.“, – teigia jis.
Įvedus eurą būstas brangs?
Ekspertai vardija ir daugiau priežasčių, skatinančių gyventojus traukti pinigus iš kojinių. Jie neatmeta, kad mažos palūkanos yra papildoma paskata tiems, kurie nusprendžia santaupas panaudoti būstui įsigyti. Ir nebūtinai sau. Nors oficialios statistikos nėra, o Lietuvoje būsto nuomos verslas daugiau ar mažiau šešėlinis, jie pripažįsta, kad dalis būstų šiuo metu įsigyjama ne sau, o kaip investicija ir bus nuomojami.
Tačiau spėliones, kad pirkti butus skatina artėjantis euras – baiminamasi, jog perėjus prie bendros ES valiutos NT kainos kils, jie laiko nepagrįstomis.
„Dabartinis rinkos suaktyvėjimas leidžia manyti, kad baiminamasi, jog įvedus eurą būstas brangs. Tad jei planuojama įsigyti NT, stengiamasi tai padaryti iki euro įvedimo. Paprasčiausiai investuoti lėšas. Tačiau tokie lūkesčiai neracionalūs, nes euro įvedimas yra tik „techninis slenkstis“, ir vienos valiutos keitimas kita ekonominio poveikio ūkio raidai tikriausiai neturės“, – teigia DNB banko vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
„Euras – tik papildomas veiksnys. Logika tokia: turiu pinigų, noriu įsigyti būstą, ir, be to, dar bus euras. Daug svarbesnis veiksnys – mažos palūkanos, nes dalis žmonių iš investicijų į NT tikisi didesnės grąžos. Kiti gal tiesiog nerimauja, kaip bus keičiamos santaupos“, – pritaria S. Vagonis.
Beje, dabartinio rinkos suaktyvėjimo ir didėjančios atsiskaitymų grynaisiais pinigais dalies, ekspertų nuomone, nereikėtų sieti su noru iki euro įvedimo legalizuoti ne visai švarias lėšas.
„Jeigu tai nelegalios pajamos, kurių kilmės žmogus negali įrodyti, ar jis bandys įsigyti NT, ar išsikeisti pinigus į kitą valiutą, tai vis tiek užfiksuos atsakingos institucijos. Galbūt dalis sumos ir sumokama į rankas, bet nemanau, kad tai turi didelės įtakos NT kainai. Oficiali statistika nerodo, kad NT kainos nemažėtų, todėl manau, kad bent jau didžioji dalis sandorių sudaroma už tokią sumą, kokia oficialiai deklaruojama“, – svarsto N. Mačiulis.
S. Vagonis taip pat sako negalintis atmesti, kad dalis žmonių susitaria „parodyti“ mažesnę kainą ir panaudoti nesąžiningai uždirbtus pinigus, tačiau tai negali būti masinis reiškinys. „Mes sekame ne tik įvykusių sandorių, bet ir pasiūlos kainas, o jų augimo tempas nėra didesnis negu sudarytų sandorių – gana santūrios yra ir skelbimuose nurodomos kainos“, – sako jis.
Dėl to, kas NT rinkos laukia prieš pat įvedant eurą ir kelis artimiausius mėnesius po to, „Balsas.lt savaitės“ kalbinti ekspertai buvo vieningi: sandorių skaičius sumažės ir rinka aprims, o kainos priklausys nuo ekonominės situacijos.
Kokios jos bus, prognozuoti sunku, nes, anot I. Genytės-Pikčienės, neaišku, kiek jas „įsuks dabartinė nepagrįstais lūkesčiais besiremianti euforija“. Atsigaunanti statybų rinka turėtų apsaugoti nuo kainų augimo dėl per menkos pasiūlos, o bankų sektorius paskolų į kairę ir dešinę nedalys, tad prielaidų naujam burbului susidaryti, pasak N. Mačiulio, nėra.
Kai po tradicinio žiemos stabtelėjimo ateis pavasaris, žmonės jau bus susivokę, kiek jie išleidžia eurais kasdieniams poreikiams tenkinti, ir vėl galės spręsti dėl didelių pirkinių. „O euro įtaka NT rinkai bus lygiai tokia pati, kokia bus jo įtaka šalies ekonomikai“, – apibendrina S. Vagonis.
