Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.
Jie pažymi, kad kol būsto nuomos rinka bus užpildyta pavieniais nuomotojais, o ne profesionaliomis nuomos įmonėmis, tol bus girdimi tokie pasakymai, kaip „su mažais vaikais ir gyvūnais nenuomoju“.
Tai nepadės išsinuomoti būsto pigiau
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) prezidentas Audrius Gudanavičius neslepia, kad tokį siūlymą vertina neigiamai ir idėjos nepalaikytų.
Anot jo, bet kokie valstybės bandymai rinkoje nustatyti, riboti ar kitaip daryti įtaką kainoms yra socialistinio mąstymo paveldas ir kišimasis į laisvos rinkos veikimo principus.
„Paprastai, tai niekada nepasiekia tų „kilnių“ tikslų, kuriais vedini šių idėjų sumanytojai bando apriboti elementarius laisvos rinkos dėsnius. Be to, tai visada turės šalutinį poveikį ir ilgainiui užprogramuos kitas problemas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis tikina, kad toks sprendimas ekonomikos ar NT nuoma užsiimančių įmonių niekaip nepaveiks.
A. Gudanavičius griežtai nusistatęs ir tikina, kad šioje idėjoje neįžvelgia jokių privalumų.
„Primityviai mąstant, galima galvoti, kad tai palengvins nuomininkų gyvenimą, bet taip tikrai neįvyks. Nuomos rinkoje gali atsirasti daugiau šešėlio, o nuomininkams tai nepagelbės išsinuomoti būsto pigiau.
Vaizdžiai tariant, laisva rinka yra kaip laisvai tekanti upė – pradėsi statyti kažkokias užtvankas, vanduo tekės per kitą pusę ir apsems lauką. Mes dažnai kuriame įstatymus ant popieriaus, bet niekas nepagalvoja apie administravimo kaštus, žmogiškus resursus ir galimybes tai administruoti apskritai“, – komentuoja LNTAA prezidentas.
Privatiems nuomotojams trukdo emocijos
Kitas didelis trūkumas, anot A. Gudanavičiaus, yra tas, kad tai tik dar labiau mažins stambesnių investuotojų (įmonių) norą investuoti į būstą nuomai.
Jo teigimu, nuomos rinkoje Lietuvoje absoliučiai dominuoja pavieniai privatūs asmenys. Savaime tai nėra blogai, tačiau, pasak pašnekovo, tokie savininkai paprastai operuoja gana primityviu namudiniu lygiu.
Jis sako, kad Lietuvoje labai trūksta profesionalių investuotojų ar įmonių, galinčių pasiūlyti ištisus projektus skirtus tik nuomai su profesionaliu požiūriu, administravimu ir kurie į savo butų nuomos portfelį žiūrėtų tik per komercijos, o ne emocinę prizmę.
„Tik tada nuomos rinkoje pradės nykti tokie reiškiniai kaip „su mažais vaikais ir gyvūnais nenuomoju“, „ukrainiečiams nenuomoju“ ir pan.“ – tikina pašnekovas.
Anot LNTAA atstovo, viskas gana paprasta – rinką elementariai veikia paklausos ir pasiūlos dėsniai: „Argi gali didelė paklausa būti patenkinta, jei ir taip ribota pasiūla bus dar labiau ribojama? Deja, aš čia nematau jokių sprendimų, kurie per naktį duotų norimą efektą.“
A. Gudanavičius nurodo, kad norint išspręsti tokią problemą, reikia galvoti ilguoju laikotarpiu – kaip padidinti pasiūlą rinkoje, ypač profesionalių institucijų portfelį. Kai to bus pakankamai, jo teigimu, rinka elementariausiai viską sudėlios į savo vietas.
Tai tik paskatins pasiūlos trūkumą
Su būsto nuoma dirbančios nekilnojamojo turto agentūros „Sauginuoma.lt“ atstovai taip pat įsitikinę, kad neteisinga būtų nustatyti maksimalų būsto nuomos mokesčio dydį ir tokiam Seimo sprendimui nepritartų.
„Visų pirma, laisva rinka yra visada sveikintina, kadangi klientai gali rinktis būstą pagal savo poreikius. Žinoma, susiduriame su pasiūlos trūkumu, tačiau, jei būtų nustatytas nuomos mokesčio dydis, ar nuomotojui tai nesumažins investicijų ir tuomet paklausa vėl viršys pasiūlą?“ – svarsto „Sauginuoma.lt“ atstovai.
Jų teigimu, vertėtų pagalvoti apie nekilnojamojo turto kainų mažinimą ir stabilizavimą.
Pašnekovai iškelia klausima, kodėl tuomet nekilnojamojo turto pardavimams netaikyti tokio maksimalaus mokesčio dydžio?
„Yra šalių, kurios taiko šį mokestį, kaip Berlynas, Amsterdamas, tačiau Lietuvai, manome, nereikėtų lygintis su šalimis, kuriose yra didelė populiacija ir nuomos rinka.
Joje esančios taisyklės yra sutvarkytos, kaip, pavyzdžiui, fiziniai asmenys savo būsto nuomoti patys negali, nuomoja tik NT agentūros ir t.t.“, – pastebi agentūra.
Pradėti reikėtų nuo lengvatų ir kompensacijų
„Sauginuoma.lt“ atstovai nemano, kad tai būtų geriausias būdas normalizuoti NT nuomos rinką Lietuvoje, nes tai galėtų didinti ir šešėlį. Pasak jų, savivaldybės galėtų pagalvoti apie NT verslo liudijimo įsigijimo kainų mažinimą ir skatinti gyventojus įsigyti verslo liudijimus, suteikiant, pavyzdžiui, pusę kainos pirmiems metams.
O „Capital Team“ NT brokeris Paulius Banevičius nurodo, kad nėra vienos priemonės, kuri geriausiai normalizuotų NT nuomos rinką. Anot jo, tam reikia kompleksinių sprendimų.
„Vienas iš jų – statybos leidimų išdavimo greitinimas Vilniaus mieste, kuris su Talinu yra vieninteliai Baltijos šalių miestai, kuriuose gyventojų daugėja.
Taipogi savivaldybė turėtų suvaidinti didesnį vaidmenį pirkdama daugiau būstų socialinėms reikmėms, galbūt įpareigodama statytojus, kurie gauna statybos leidimus valstybinėje žemėje, kažkokią būtų dalį skirti savivaldybei socialinėms reikmėms“, – dėsto pašnekovas.
P. Banevičiaus teigimu, reikėtų didinti kompensacijas būstą besinuomojantiems žmonėms, kurių pajamos nesiekia tam tikro nustatyto lygio, bet jie dirba miestui itin reikalingus darbus. Pavyzdžiui, mokytojai, kultūros darbuotojai ir pan.
Nuomos kainos pasiekė savo piką
Nepriklausomas NT ekspertas Arnoldas Antanavičius teigė, kad per gana trumpą laiką būsto nuomos kainos šoktelėjo net 20 proc., o kai kuriais atvejais ir daugiau.
Taip nutiko dėl to, kad į Lietuvą pradėjo plūsti karo pabėgėliai ir visuose didžiuosiuose miestuose praktiškai nebeliko jokios pasiūlos: nauji būstai buvo išnuomojami vos per kelias valandas. O esant tokiai situacijai būstų savininkai pradėjo kelti nuomos kainas.
„Pastaruoju metu matome kitą tendenciją – rinkoje atsiranda vis daugiau nuomai skirtų būstų. Palyginti su pavasariu, dabar yra beveik dvigubai daugiau nekilnojamojo turto nuomos pasiūlymų. Problema ta, kad kainos, palyginti su tuo pačiu pavasariu, išaugusios vidutiniškai apie 20 proc.“, – kalbėjo A. Antanavičius.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. Standartinis 50 kvadratinių metrų dviejų kambarių butas per mėnesį vidutiniškai kainavo 466 eurus, o 2021 m. jau atsiėjo 472 eurus.
O, pavyzdžiui, Kaune būsto nuoma 2020 m. už dviejų kambarių buto nuomą pernai reikėjo mokėti vidutiniškai 342 eurus, 2021 m. – jau 350 eurų.
Vis dėlto, A. Antanavičiaus teigimu, būsto nuomos kainos jau pasiekė piką ir nebeturėtų kilti, nes artėjant žiemai savininkams bus nenaudinga laikyti tuščius butus, kai tokios didelės šildymo kainos.
„Žinoma, kas bus po pusmečio ar metų, sunku pasakyti, tai priklausys nuo daug faktorių – nuo to, kaip keisis būstų kainos, nuo infliacijos, pasiūlos ir paklausos“, – savo įžvalgomis dalijosi NT ekspertas.
