Laikai, kai dujų įmonės specialistas parengdavo baliono pastatymo projektą ir kaskart, pakeitęs balioną, patikrindavo, ar nesusidėvėjusios sistemos dalys – praeitis. Dabar buitines dujas naudojantis žmogus pats turi saugoti savo turtą ir gyvybę. Tačiau kas saugo mus nuo kaimynų neatidumo ar aplaidumo? Pasirodo, niekas. Kažkada tuo besirūpinusių tetų ir dėdžių jau senai nebėra.
Ketinta priimti teisės aktą, pagal kurį degalinėje ar parduotuvėje, turinčioje licenciją pardavinėti dujų balionus, prekiauti turėjo būti galima tik 5 l. ir 27 l. dujų balionais.
O vis dėlto jie sprogsta
Praėjusį šeštadienį prieš vidurnaktį Tauragės rajono Sartininkų gyvenvietės pakraštyje užsiliepsnojo medinis gyvenamas namas. Kai ugnį pamatę kaimynai iškvietė ugniagesius, įvyko sprogimas. Name sprogo dujų balionas, medinį namą pavertęs ugnies stulpu. Laimė, kad 81-erių metų namo šeimininkas tuo metu svečiavosi pas kaimynus. Atvykusiems ugniagesiams beliko žarstyti pelenus ir gesinti nuodėgulius. Dar vienas name buvęs dujų balionas karštį atlaikė nesprogęs.
Tai tik vienas iš daugelio įvykių, pasibaigusių nelaime, o kiek pasitaiko, kad pro baliono ventilį ar viryklės jungtuką pliūptelėjusią ugnį ramiai užgesiname, mintyse iškeikiame jų gamintojus ir vėl bandome uždegti degiklį...
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2007-2012 m. dėl dujų balionų sprogimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų Lietuvoje kilo 66 gaisrai, kurių metu žuvo keturi žmonės, o 41 gyventojas buvo sužeistas.
Pati brangiausia rizika
„Nelaimių, kai nutekėjus dujoms ar sprogus dujų balionui kyla gaisras ir nukenčia gyventojų turtas, neregistruojama labai daug, bet jos skaudžiai kerta gyventojams per kišenę, – teigia AB „Lietuvos draudimas“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas. – Per 10 pastarųjų metų tokių atvejų vidutinė žala siekia 5600 Lt, šiemet vidutinė jų metu padaryta žala mūsų draudėjams siekė 6600 Lt.“
Anot draudimo bendrovės atstovo, iš visų nelaimių, kurios niokoja gyventojų turtą, gaisras yra pati rečiausia, bet pati brangiausia rizika, nes per trumpą laiką sunaikinamas turtas, neretai nukenčia ar net žūva gyventojai. Tai ypač aktualu artėjant šildymo sezonui, kai gyventojai ima dujomis ar kietu kuru kūrenti krosnis, krosneles ar židinius. Neatsargiai tai darant, netinkamai prižiūrint šiuos įrenginius, gaisro tikimybė išauga keletą kartų.
„Matydami, kaip brangiai gyventojams kainuoja jų turtą niokojantys gaisrai, visuomet raginame saugiai ir atsargiai naudotis dujiniais prietaisais, ypač buitiniais dujų balionais, prieš šildymo sezoną sutvarkyti ir išvalyti dūmtraukius, patikrinti savo šildymo prietaisus ar įrenginius, kad būtų galima laiku užkirsti kelią nelaimei“, – teigė A. Gimbickas.
Ar rankos nedreba?
Bet grįžkime prie buitinių dujų balionų, kurie gelbėja mus ten, kur nepasiekia miesto komunikacijos. Naują dujų balioną galima įsigyti paprasčiausioje statybinių prekių parduotuvėje, o pasikeisti į pilną dujų – degalinėje. Belieka parsivežus namo prijungti prie viryklės. Paskutinį veiksmą, tiesa, beveik visuomet atliekame virpančiomis rankomis – o jei sprogs?
Pasirodo, drebame be reikalo. Yra žmonių, tai galinčių padaryti už mus – Respublikiniame energetikų mokymo centre ruošiami šaltkalviai-dujų baliono keitėjai! Savaitės trukmės programa skirta suaugusiesiems įgyti profesinę kvalifikaciją. Asmenys, baigę šią programą, keičia suskystintų dujų balionus, reguliuoja ir remontuoja buitines dujines virykles...
Jei balioną prijungėme patys ar patikėjome tai atlikti kitiems, tai neramu dėl kito dalyko – ar balionas saugus? Juk niekas netikrina, kaip, kur ir kokiomis sąlygomis dujų balionas buvo, yra ar bus naudojamas. Pats gyventojas yra atsakingas, ar balionas yra tinkamai prijungtas prie viryklės. Jis pats turi išsiaiškinti ir tai, ar kokia nors sistemos dalis nepraleidžia dujų. Įvykus nelaimei, atsakomybės iš sugedusio ar nesandaraus dujų baliono pardavėjo bus pareikalauta tik tuomet, jei gyventojas išsaugojo tai įrodantį pirkimo čekį ir pardavėjo kaltė bus įrodyta teisme.
Kodėl jie vis sprogsta?
Ką netinkamai padarome, kad mums niekaip nepavyksta išvengti nelaimių? Juk seniau buvo tikrinamos net daugiabučiuose namuose esančios viryklės – ateidavo teta, patepliodavo tamsios spalvos keisto kvapo tepalu ir konstatuodavo, kad dujų nuotėkio nėra. O kas tikrina, ar gerai namie prijungtas dujų balionas?
„Mūsų bendrovė neužsiima šiuo verslu ir neturi jokio sąryšio su juo (prekyba dujų balionais – aut. past.). Reikėtų kreiptis į įmones, prekiaujančias šiais balionais, vykdančias jų priežiūrą. Mano skurdžiomis žiniomis, viena jų būtų AB „Suskystintos dujos“. Visą tvarką Jums turėtų apibūdinti Valstybinė energetikos inspekcija. Jie turi skyrių, užsiimantį dujų klausimais. Tai rimta kontroliuojanti institucija, kontroliuojanti ir dujų balionų dujų tiekėjus“, – teigė Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė, AB „Lietuvos dujos“ atstovė spaudai.
Anot specialistės, Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintose Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklėse nurodyta, kad dujotiekiai gyvenamuosiuose daugiabučiuose (trijų ar daugiau butų) pastatuose turi būti tikrinami ne rečiau nei kartą per penkerius metus, o pastate, kuriame vienas ar du butai – ne rečiau nei kartą per dešimt metų.
Bet dujotiekiai – ne viryklės ir ne nuo jų iki skaitiklio besidriekiančios žarnelės, taigi „Lietuvos dujos“ už jūsų pačių įsigytus dujinius prietaisus ar jų priedus neatsako.
Atsakomybė – ant pardavėjų ir pačių gyventojų pečių
Tai kas vis dėlto turi pasirūpinti, ar balionas ir kita dujų įranga jūsų namuose yra tvarkingi? Prekybos naftos produktais taisyklėse nurodyta, kad pirkėjo pageidavimu už papildomą užmokestį dujų pardavėjas privalo suteikti dujų balionų pristatymo ir prijungimo paslaugą. Taigi nebereikės nervintis pačiam keičiant balioną, kad ką nors ne taip prijungsite. Tiesa, kadangi kainą dujų balionų pardavėjai gali nustatyti patys, atsižvelgdami į baliono gabenimo atstumą ir kitas aplinkybes, mokestis gali būti ne toks ir mažas.
Vienos iš Šiaulių degalinių kasininkės-operatorės teigimu, degalinių tinklas yra pasamdęs žmogų, kuris aptarnauja buitinių dujų balionų pirkėjus, jei šiems iškilo problemų, tarkim, atsukant žarnelę nuo reduktoriaus. „Kol kas nepasitaikė norinčiųjų, kad pristatyme balioną į namus ir prijungtume. Jei kyla problemų, defektus šaliname nemokamai“, – teigė ji.
Parduodamas dujų balioną, dujų pardavėjas privalo dujų pirkėjui (vartotojui) įteikti tarpinę, kad dujų baliono ventilio atvamzdis su reduktoriumi būtų sandariai sujungtas. Dujų pardavėjas privalo pirkėjui įteikti ir baliono eksploatavimo atmintinę, kurioje turi būti nurodytos pagrindinės dujų baliono transportavimo, keitimo, sandėliavimo, prijungimo ir atjungimo, eksploatavimo sąlygos ir techninės saugos reikalavimai. Pardavėjas taip pat privalo patikrinti, ar dujų baliono ventilio atvamzdis užsandarintas akle su vienkartine atsukimo apsauga.
Galite paprašyti pasverti
Atrodo, tvarka graži, tad apskritai viskas turėtų būti gražu, deja, Kelmės rajono gyventoja Ona su tuo nesutinka. Anot jos, parduotuvėje kaimelyje parduodami balionai nutriušę, nedažyti, sunkiai atsisuka čiaupai. Ne geresni ir degalinėje pavažiavus toliau. Be to, moteriai keista, kad kartais dujomis, esančiomis balionuose, galima naudotis tris mėnesius, o kai kada jos baigiasi gerokai greičiau.
Suskystintų naftos dujų masė (faktinis dujų kiekis) užpildytame dujų balione turi būti: 2 kg – 4,8 l talpos dujų balionuose, 5 kg – 12 l talpos dujų balionuose, 11 kg– 27 l talpos dujų balionuose, 21 kg – 50 l talpos dujų balionuose. Pastarojo buityje naudojamo baliono turėtų užtekti tris mėnesius.
Jei vis dėlto suabejojote, kad jums parduodamas dujų balionas yra lengvesnis – reikalaukite jį pasverti. Dujų prekybos vietoje, kurioje saugoma daugiau nei 500 kg fasuotų dujų, turi būti svarstyklės. Leistinas į balioną pripildytų dujų masės nuokrypis gali būti tik 100 g iki 11 kg talpos balionams, 200 gramų – nuo 11 iki 63 kg talpos balionams.
Transportuojami dujų balionai turi būti su aklėmis ir apsauginiais gaubtais, įtvirtinti nejudamai ir apsaugoti nuo saulės spindulių bei atmosferinių kritulių.
„Anksčiau tvarkos buvo daugiau, nes viskuo rūpindavosi viena įstaiga. Dabar po kaimus balionus vežioja kas nori ir kaip nori. Nors ir nusiperki užplombuotą balioną, atrodo, viskas gerai, o pasirodo, kad čiaupas neveikia ar dar kas nors. Mes juk to negalime parduodami žinoti“, – sakė Ukmergėje dujų balionais prekiaujančios bendrovės vadovas Edvardas Černauskas.
Anot verslininko, ketinta priimti teisės aktą, pagal kurį degalinėje ar parduotuvėje, turinčioje licenciją pardavinėti dujų balionus, prekiauti turėjo būti galima tik 5 ir 27 l dujų balionais. 50 litrų talpos balionai turėjo būti pristatyti tik tiesiogiai gyventojams. „Norėjo dar labiau sugriežtinti, pvz., kad balionai būtų be suvirinimo siūlių, lieti ir kt., bet nutarimo nepriėme“, – teigė E. Černauskas. Matyt, anot jo, kam nors tai buvo naudinga ar nenaudinga. Bet kokiu atveju buitinių dujų balionų naudotojams būtų buvę papildomų išlaidų.
Ir pabaigoje...
Esant dujų nuotėkiui, juntamas specifinis kvapas, nes į jas specialiai primaišoma aštrų kvapą turinčių cheminių medžiagų. Jei būdami patalpoje pajutote dujų kvapą, kuo skubiau užsukite dujų čiaupą, esantį priešais dujų prietaisą, ir jo čiaupą. Kuo greičiau reikia atidaryti duris ir langus, negalima degti degtukų, žiebtuvėlių, rūkyti, jungti elektros prietaisų. Aptikus dujų nuotėkį iš baliono, reikia nunešti jį į saugią vietą (ne arčiau kaip 40 m nuo pastatų, atviros ugnies šaltinių, rūsių, šulinių, duobių iš pavėjinės pusės) ir dujas pamažu išleisti iš baliono. Jei dujų balionas prijungtas arba neužsidaro jo ventilis, reikia užlenkti žarną už reduktoriaus, ją nupjauti, išnešti balioną į lauką ir tada išleisti dujas. Gaisro atveju reikia užlenkti žarną už slėgio reguliatoriaus ir, ją nupjovus, išnešti dujų balioną į lauką arba dujų balioną išmesti pro langą.
Aukštesniuose nei dviejų aukštų pastatuose įrengti, keisti ir eksploatuoti 50 l ar didesnės talpos dujų balionus draudžiama.
Deja, dažnai nelaimė prisišaukiama per neatsargumą. Nors dujų nuotėkio sukeltų gaisrų palyginti nėra daug, vis dėlto gyventojai turėtų būti atsargesni, buityje naudodami suskystintų dujų balionus.
Povilas LUNGĖ