„Aš užaugau Barao de Antonina – mieste, kuris yra gana toli nuo San Paulo (o ten yra didelė lietuvių bendruomenė). Tačiau net ir nepriklausant bendruomenei, aš vis tiek jaučiu savyje lietuviškas šaknis. Mano seneliai tarpusavyje kalbėjo lietuviškai, gamindavo lietuviškus patiekalus – pavyzdžiui, šaltibarščius. Mano seneliai jau mirę, tačiau mano dėdė ir teta – Mindaugas ir Birutė – gyvenantys Brazilijoje, labai gerai kalba lietuviškai.
Mano senelis, kai dar buvo gyvas, paprašė manęs grįžti į Lietuvą ir susirasti giminaičius. Senelis dažnai sakydavo, kad pasiilgdavo Lietuvos, kad čia labai gražu, tačiau kalbėdavo ir apie daug skaudžių dalykų – trėmimus į Sibirą ir t.t.“, – pasakojo Flavija.
Rado giminaičius
Tad trečią kartą Lietuvoje besilankanti Brazilijos lietuvė, turinti ir Lietuvos pasą, susirado savo gimines – tam ji specialiai nusamdė žmogų, kad padėtų tai padaryti.
„Radau savo antros-trečios eilės dėdes, pusbrolius ir jaučiu didelį ryšį su jais. Kai gyvenau Anglijoje (ten buvau, kad užsidirbčiau mokslams), su savo pusbroliais iš Lietuvos dažnai susitikdavau, mes kartu vakarodavome ir tarp mūsų jautėsi didelis ryšys“, – pasakojo mergina.
Flavija sako, kad gauti stipendiją lietuvių kalbos kursams jai nebuvo lengva, mat ji nepriklauso Brazilijos lietuvių bendruomenei, tačiau savo jėgomis, su savo motyvaciniais laiškais galop jai tai pavyko.
„Man yra labai svarbu išmokti lietuviškai kalbėti – taip aš parodyčiau pagarbą šiai šaliai. Aš turiu Lietuvos piliečio pasą – dėl to galėjau išvažiuoti dirbti į Angliją, ir kalbos išmokimas būtų mano „ačiū“, – dalinosi mergina.
Geriau nei Brazilijoje
Flavija sako, kad Lietuvoje jai labai patinka – čia ji jaučiasi netgi savesnė nei Brazilijoje. Ji rado savo gimines, su jais bendrauja ir nors ne visai pavyksta susišnekėti (interviu su Flavija vyko angliškai), mergina vis tiek džiaugiasi ryšiais su savo lietuviais giminaičiais.
„Kalbant nuoširdžiai, aš tikrai norėčiau likti Lietuvoje. Man čia labai patinka. Žmonės draugiški, visada padeda. Sužinoję, kad turiu ir braziliško, ir lietuviško kraujo, susidomi. Šiuo metu gyvenu Brazilijoje tik todėl, kad mano mama turi širdies ligą ir jai manęs reikia – neturiu daugiau brolių ar seserų. Jei ne tai, tikrai gyvenčiau Lietuvoje“, – sako aplinkosaugos vadybą studijavusi Flavija.
Mergina sako, kad ji neatrodo nei kaip lietuvė, nei kaip brazilė, tačiau jai, nepaisant brazilų draugiškumo ir atvirumo, artimesnė lietuvių kultūra. Flavija sako didžiuojasi, jog turi lietuviško kraujo. Ji žavisi lietuvių moterų grožiu ir ryžtingai tvirtina: lietuvių kalbą, nepaisant sudėtingo tarimo, ji išmoks, ir vieną dieną gyvens Lietuvoje.
