Šią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo aštuonis šalies interneto tiekėjus blokuoti prieigą prie garsios dalinimosi turiniu platformos „Linkomanija“. Tarp tai padaryti įpareigotų bendrovių yra „Telia Lietuva“, „Cgates“, „Bitė Lietuva“, „Init“, Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), „Balticum TV“, Penkių kontinentų komunikacijų centras ir „Splius“.
Kaip tv3.lt iš karto po teismo sprendimo teigė asociacijai LATGA byloje atstovavęs advokatas Andrius Iškauskas, sprendimą įmonėms reikės vykdyti nuo sužinojimo apie jį dienos. Tiesa, trečiadienio dieną kai kurie teismo sprendime figūruojantys interneto tiekėjai prieigos dar užblokavę nebuvo.
„Laukiame oficialaus teismo nutarimo dokumento, su kuriuo susipažinę galėsime imtis konkretesnių veiksmų, susijusių su šios teismo nutarties įgyvendinimu. Tik po to spręsime ir kitus su finansais susijusius klausimus.
Šiuo metu mes neturime oficialaus dokumento, kuris mus įpareigotų tą daryti“, – paklaustas, ar „Linkomanija“ jau blokuojama klientams, trečiadienį teigė įmonių grupės „Penki kontinentai“ komunikacijos vadovas Germanas Kavalskis.
„Telia Lietuva“ atstovas spaudai Andrius Stasiulaitis, savo ruožtu, sakė, kad svetainės blokavimas bus pradėtas artimiausiu metu, kai bus techniškai pasiruošta. Tačiau jis neatmetė ir teismo nutarties apskundimo galimybės.
„Teismo nutartį dėl „Linkomanijos“ svetainės blokavimo vykdysime, nes tai yra apeliacinio teismo sprendimas, kuris įsigalioja iš karto. Šiuo metu analizuojame nutartį ir vertiname galimybę kasacine tvarka skųsti Aukščiausiajam teismui.
Tai yra pirmas precedentas Lietuvoje, kai tokio pobūdžio svetainė bus blokuojama teismo nurodymu. Tai, kad atsakovais šioje byloje pasirinkti tik kai kurie interneto paslaugų ryšio tiekėjai, vertiname kaip galimą rinkos iškraipymą. Tikimės, kad kiti ryšio tiekėjai savo noru prisidės prie šios nutarties vykdymo“, – kalbėjo A. Stasiulaitis.
Tiesa, apie tai, kad „Linkomanija“ bus blokuojama, trečiadienį paskelbė ir „Tele2“, kurios teismas į savo nutartį neįtraukė.
„Linkomaniją mes blokuosime. Neprivalome to daryti – teismo įpareigojimo, skirtingai nei kiti ryšio tiekėjai, neturime. Tačiau teismo pozicija yra visiškai aiški, o įstatymus mes gerbiame ir jų laikomės“, – savo feisbuko paskyroje teigė „Tele2“ korporatyvinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas.
Nebebus galima atsekti
Vis dėlto, teismo sprendimo poveikiu keičiant Lietuvos internautų įpročius, IT specialistas Marius Pereščius abejoja.
„Čia sprendimas „ant pliusiuko“, jis nepakeis situacijos. Nežinau efektyvių priemonių, kurios leistų blokuoti prieigą prie svetainės, tiesiog nežinau. Pasaulyje turbūt tokios neegzistuoja.
Anot IT specialisto, interneto paieškoje surasti instrukcijas, kaip atsidaryti blokuojamą „Linkomaniją“, gali užtrukti vos kelias sekundes. Be to, jis tikino, kad šiandien Lietuvoje naudojamos priemonės žalingo turinio filtravimui, yra tiesiog neefektyvios. Esą nemažai azartinių lošimų svetainių Lietuvoje blokuojama, bet tie, kas nori jose žaisti, ir toliau žaidžia.
„Pasaulyje efektyvių interneto svetainių blokavimo priemonių nėra, yra tik kovos su jomis priemonės. Blokavimo ne, bet kovos taip. Šalys su didžiausiais biudžetais, skirtais interneto filtravimui, sekimui ar blokavimui yra Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija ir Rusija. Jos prižiūri, kad internete vartotojai nepatektų į svetaines su neteisingu turiniu.
Kai kuriose arabų šalyse tas neteisingas turinys yra moters arba merginos nuotrauka su jos apnuogintomis kojomis. Toks turinys blokuojamas ir traukiamas į juodąjį sąrašą. Tačiau ir į šio sąrašo puslapius žmonės patenka pasitelkdami kitas priemones“, – aiškino M. Pereščius.
Jis pridūrė, kad Lietuva interneto tinklalapių blokavimui gali skirti vos kelis milijonus eurų, kuomet kai kurios arabų šalys tam numeta iki kelių šimtų milijonų eurų per metus.
Už filmą tenką sumokėti ir 2000 eurų
Pašnekovo teigimu, efektyviausiu kovos su „Linkomanija“ ar kitais panašiais tinklalapiais būdu galėtų tapti atsiskaitymų už suteiktą paslaugą blokavimas.
„Tiesiog padaryti, kad Lietuvos vartotojas, naudodamasis lietuviškomis bankinėmis sistemomis, negalėtų atsiskaityti už paslaugą.
Kita priemone galėtų būti baudos už kažkokio turinio siuntimąsi ir dalinimąsi. Manau, kad jos suveiktų, tik klausimas, kas užsiiminės visu gaudymu ir monitoringu“, – svarstė pašnekovas.
M. Pereščius pateikė ir konkretų pavyzdį. Štai Vokietijoje už nelegaliai atsisiųstą filmą žmonės gauna 2000 eurų baudą.
Dėl to, kad „Linkomanijos“ blokavimą galima bus lengvai apeiti, nieko nepešę liks ir patys turinio kūrėjai, pastebi M. Pereščius.
„Padaugės peržiūrų kažkur? Padaugės mokamų filmų parsisiuntimų? Padaugės žmonių, einančių į kiną? Ne, vartotojai ras kitas priemones pasiekti turinį. Čia tarsi kova su vėjo malūnais“, – įsitikinęs IT specialistas.
Vadina kovos imitavimu
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad praėjusių metų lapkritį Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių priedų pakeitimo įstatymą, kuris turėtų padėti efektyviau kovoti su piratavimu Lietuvoje. Įstatymas numato, kad internetiniam puslapiui skelbiant nelegalų turinį, pažeidžiantį autorių teises, Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali užblokuoti šį puslapį.
Tiesa, įstatyme yra nuostata, kurioje numatyta, kad jei interneto svetainė pašalina nelegalų turinį, pažeidžiantį autorių teises, ji per 5 darbo dienas atblokuojama. Kai kurie kritikai teigia, kad tokia nuostata iš esmės nieko nekeičia ir kova su nelegaliais filmais ar dainomis besidalijančiomis svetainėmis nesustiprėja.
